VoyForums
[ Show ]
Support VoyForums
[ Shrink ]
VoyForums Announcement: Programming and providing support for this service has been a labor of love since 1997. We are one of the few services online who values our users' privacy, and have never sold your information. We have even fought hard to defend your privacy in legal cases; however, we've done it with almost no financial support -- paying out of pocket to continue providing the service. Due to the issues imposed on us by advertisers, we also stopped hosting most ads on the forums many years ago. We hope you appreciate our efforts.

Show your support by donating any amount. (Note: We are still technically a for-profit company, so your contribution is not tax-deductible.) PayPal Acct: Feedback:

Donate to VoyForums (PayPal):

Login ] [ Contact Forum Admin ] [ Main index ] [ Search | Check update time | Archives: 12 ]
Subject: Istorija


Author:
saule2004
[ Next Thread | Previous Thread | Next Message | Previous Message ]
Date Posted: 10/ 3/03 08:42:53

GAl kas zino, kada Kietuva tapo Didvalstybe ir gal kas turi medziagos apie Lietuvos vardo kilme?

[ Next Thread | Previous Thread | Next Message | Previous Message ]

Replies:
[> Subject: Re: Istorija


Author:
saulute2004
[ Edit | View ]

Date Posted: 10/ 3/03 08:43:59

Ne Kietuva O Lietuva

[ Post a Reply to This Message ]
[> [> Subject: Re: Istorija


Author:
jolantas11@yahoo.com
[ Edit | View ]

Date Posted: 09/28/04 20:25:31


[ Post a Reply to This Message ]


[> Subject: Re: DidValstybe


Author:
vikingas
[ Edit | View ]

Date Posted: 10/ 8/03 23:52:49

Sveika Saulute,

lengviau pasakyti kada Lietuva nebebuvo kaip didvalstybe. T.y. kada Lenkijos-Lietuvos valstybe buvo galutinai pasidalinta tarp Maskolijos, Vokietijos ir Austro-Vengrijos apie 1799 metus.
Vienas Lietuvos kaip didvalstybes itvirtinimo faktas: apie 1320 metus LDK Gediminas vainikuojamas Rusijos Caru (RDK) Kijeve. O Sv. Romos Imperijos siunciami (ES atitkmuo) kryzeiviai nebepasiekia lemiamu pergaliu (tokiu kaip Prusijoje, Kurse ir t.t.). Lietuva tampa sakyciau JAV provaizdziu (prototipas) i kuria is ES (Vakaru Europos) Inkvizicijos ir musulmonisku krastu atvyksta persekiojami zydai, laisvai savo isitikinimus ispazysta musulmonai, ortodoksai ir zinoma Baltiskos Vedos ispazinejai (pagonys). Atitikmens tu laiku pasaulyje Lietuva tuo metu neturejo.

Kokia Lietuvos vardo kilme? 1000 ir vienas atsakymas - ir visi savaji gina. Is tiesu as nezinau (kol kas)kuris teisingas. Bet jis (manau) nera susietas su vietovardziu.

Vikingas

[ Post a Reply to This Message ]

[> Subject: Re: Istorija


Author:
Nevertis
[ Edit | View ]

Date Posted: 10/13/03 17:01:11

Labas,
Mane mokykloje moke, kad vardas Lietuva kilo nuo upes Jonavos rajone pavadinimo Lietava. Sis pavadinimas reiskia SURENKANTI VISU PASAULIO LIETU VANDENI.

[ Post a Reply to This Message ]
[> [> Subject: Re: Istorija


Author:
asss
[ Edit | View ]

Date Posted: 10/20/03 07:52:17

laba diena,
man idomu, ar jus visai nieko nepasimokete per paskutini amziu??? lietuvoje jau susikurusi pakankamai auksto lygio istorijos pozytivistine mokykla, o jus vis dar sapaliojete lyg kazkokie mazameciai. man idomu, ar jus taip pat tikitite romeniskos kilmes teorija, kaip kad tikite visomis kitomis nesamonemis.
turiu pasakyti, kad man slykstu matyti tokius suvaikejusius zmones.

[ Post a Reply to This Message ]
[> [> [> Subject: Re: Istorija ir padavimai


Author:
Vikingas
[ Edit | View ]

Date Posted: 10/21/03 12:38:15

Sveiks miels zmogau,

o jau slykstetis tu tai moki, tikras pozityvistinis ... o tiesa pakalbekime apie pozityvizma, kas tai yra?
Taigis:
"Pozityvizmas yra tikėjimas, kad moksliniai metodai gali padėti suprasti fizikinę tikrovę ir prognozuoti ateitį. Laplace vis tik sakė, kad turėdamas pakankamai faktų negali tiksliai spėti ateities, bet žinoti praeitį. Pozityvizmas buvo filosofinis atsakas į naujų technologijų kūrimą ir pritaikymą buityje, gamyboje ir karyboje.

"Pozityvistinė pasaulio samprata prasidėjo (sakyciau ne nuo ju, bet kadangi tai citata...) nuo Galilėjaus, maniusio, kad empirizmas ir Koperniko Žemės pašalinimas iš Visatos centro pertvarkys gamtos ir tikrovės sampratą. O nuo Niutono, tikėjusio, kad jo dėsniai pritaikomi ir moralės filosofijoje, Didžioji Būties grandinė socialinėje ir politikos plotmėje pakeista mechanika. "

Pozityvizmo pakopos:

"Pirmoji vadinama loginiu pozityvizmu, empiriniu pozityvizmu arba tiesiog pozityvizmu. Loginis pozityvizmasapima filosofines prielaidas, kuriomis remiasi dauguma gamtos bei taikomųjų moks-lų tyrimų: fizikos, chemijos, inžinerijos, biologijos ir pan. Pozityvizmas yra pagrįs-tas objektyvumo (t. y. fizinio pasaulio objektyvios realybės pripažinimo), moksliniometodo bei empirizmo idėjomis. Pozityvizmas atsirado kaip prieštara įsitikinimui,kad metafizinė spekuliacija gali tapti „tikrų“ žinių apie fenomeną pagrindu1 .Kaip pozityvizmas iškilo atmesdamas metafizinę spekuliaciją, taip ir alternatyvimokykla atsirado pasipriešinus nuomonei, kad mokslinis empirizmas gali būtitaikomas socialiniam pasauliui. Vieno filosofinio pagrindo ši mokykla neturi bet manoma, kad hermeneutika ir fenomenologija leidžia pagrįsti vadinamuosius inter-pretacinius tyrimus (Interpretative Research), kai daroma prielaida, kad socialinętikrovę galima suprasti tik per socialinius konstruktus, tokius kaip kalba, sąmonė,bendros prasmės. Interpretaciniai tyrimai iš anksto neapibrėžia kintamųjų, o nag-rinėja, kaip žmonės kuria prasmes natūralioje aplinkoje (human sense-making innatural settings)"

"Pagrindinis pirminis teiginys toks: visi visų mokslų tyrimo metodai grindžiami stebėjimu. "
--------------
Taigi, darbas kuri mes pradejome nera galutine isvada, o tik stebejimu isdava. Jie kis priklausomai nuo Pramatu. Mes renkame saltinius apie musu tautos, Lietuvos valstybes ir pan. praeiti. Kol kas jie neapibendrinti. O jei kas sugeba, kaip Tamsta, iskart prieiti prie isvados, kad mes easame Romenu palikuonys, tai cia jau tavo beda. Ir dar, ta Jusu mineta "pozityvistine" mokykla tik viena is stebejimo mokyklu, tiesa, neapibendrinusi dauguma aplinkiniu, isoriniu ir vidiniu veiksniu, lemusia Lietuvos kilti ir tapsma nudienos Lietuvos Respublika;)
Taip kad ka mes kalbame ir darome nera nauja ir nera "vaikiska", o visa labo viena is sudedamuju daliu padedanti susikurti Lietuvos kaipo valstybes ir tautos visumini vaizda.

Su pagarba,
Vikingas


p.s. Maskolijai okupavus Lietuva ir juos zemes ~ 1795 metus XIII - XVIII a. Lietuvos istorija buvo draudziamas vaisius Ukrainieciams, Baltarusiams, Lietuviams ir pan. Galima buvo mineti aplamai bet ne tiksliai dauguma ivykiu ir t.t. Meginsiem eiti ir toliau tuo "pozityvizmo" arba "Pramatu" keliu atskleisdami seniai pamirstus arba tycia iskreiptus vyksnius.

[ Post a Reply to This Message ]
[> [> [> [> Subject: Re: Istorija ir padavimai


Author:
asss
[ Edit | View ]

Date Posted: 10/22/03 10:22:49

Maskolijai okupavus Lietuva ir juos zemes ~ 1795 metus XIII - XVIII a. Lietuvos istorija buvo draudziamas vaisius Ukrainieciams, Baltarusiams, Lietuviams ir pan. Galima buvo mineti aplamai bet ne tiksliai dauguma ivykiu ir t.t. Meginsiem eiti ir toliau tuo "pozityvizmo" arba "Pramatu" keliu atskleisdami seniai pamirstus arba tycia iskreiptus vyksnius.

keistai skamba. XIX amziaus pradzioje pradejo formuotis lietuviu istorijos mokykla. ji nebuvo draudziama. tiesiog, VU rektorius atsisake jos kaip atskiros disciplinos. buvo netgi ir istorijos katedra universitete. taciau ji buvo laisva, joje nebuvo nei vieno profesoriaus.
kaip tik tuomet ir pasirode pirmieji kritiski lietuvos istorijos darbai. galetume kalbeti apie Leleveli arba Onaceviciu. jie perziurejo luietuvos istorija ir apvale ja nuo neirodomu faktu.
draudimai galejo prasideti su dekabristu pasirodymu ir 1830 - 1 metu sukilimo pasekmemis. taciau ir tada lietuvos istorija nebuvo slepiama. tiesiog buvo stengiamasi pagristi LDK kaip vieno is Rusios vienijimosi centru teorija.

pagarbiai

[ Post a Reply to This Message ]
[> [> [> [> [> Subject: Re: Istorija ir padavimai


Author:
Vikingas
[ Edit | View ]

Date Posted: 10/23/03 14:10:42

Vel citata:
"ROMANTIZMAS IR ISTORIZMAS
ROMANTIZMAS XIX-ą amžių galima vadinti istorijos mokslo amžiumi. Išties, būtent tuo metu istoriografija ir istorikai įgijo iki tol niekuomet neturėtą tokios reikšmės visuomeninį ir profesinį statusą. Tai visu pirma buvo susiję su romantizmo sąjūdžiu, kuris įkūnijo naujo domėjimosi praeitimi bangą.

Pagrindiniai romantizmo bruožai: 1) išplečiami istorijos horizontai, nes švietėjai atrinkinėdavo jiems priimtinus laikotarpius, o romantikai atsisuko į jų paniekintus viduramžius; 2) sukritikuota žmogaus prigimties, kaip nekintamos ir vieningos, koncepcija. Pradininkai: Herderis ir Ruso. Ruso, skirtingai nuo kitų švietėjų, ypač Voltero, visuomeninės pažangos iniciatoriumi laikiusių apšviestą monarchą, juo laikė liaudį. Taigi, socialinis utopizmas buvo perkeltas į liaudį, o ne į valdovus. Logiška, kad tokiu būdu akcentuojamas būtent pastarosios švietimas. Skirtingai nuo švietėjų, romantikai su simpatija žvelgia į primityvias epochas ar visuomenes, nes mano, kad civilizacija sugadina žmogaus prigimtį.. Dvi esminės tendencijos: 1) simpatija praeičiai ir 2) modifikuota progreso idėja (praeities epochos suvokiamos kaip šios pažangos stadijos, taigi be vertinamojo aspekto).

Renesansas žavėjosi Antikos vertybėmis kaip antlaikėmis ir tobulomis, o Romantizmas - viduramžiais, todėl, kad juos laikė savo praeitimi. Vienas iš pagrindinių romantizmo teoretikų buvo Herderis, parašęs veikalą "Idėjos apie visuotinės istorijos filosofiją" (1784-1791). Jis žmogų laikė tarpininku tarp gamtos ir dvasios pasaulių. Europocentristas, nes Europa jam reiškė istorijos sąmonės tėvynę. Dėl to jos padėtis privilegijuota (evoliucionistas). Jam žmogaus prigimtis ne vieninga, bet įvairialypė. Žmogaus tipą lemia jo rasė - tai yra paveldėtos psichologinės savybės. Taigi, pavienio individo prigimtis kinta, bet rasės psichologinės savybės - ne. Jo teorija problematiška. Pagrindinis dalykas - skirtumai tarp socialinių ir politinių įvairių rasių institucijų remiasi ne rasės istorine patirtimi, o jos vidinėmis psichologinėmis ypatybėmis. Iš čia tiesus kelias rasizmo link.

Vienas iš romantizmo šaltinių buvo atsigręžimas į liaudies kultūrą. Atrandama prancūzų herojinė poema, trubadūrų poezija, skandinavų sagos, ispanų romancero, Nybelungų giesmė... Nepaprastai suklesti istorinis romanas ir drama (Valterio Skoto ir Viktoro Hugo romanai išverčiami į daugelį kalbų). 1831 m. Šatobrianas konstatuoja: "viskas šiandien įgyja istorijos pavidalą: polemika, teatras, romanas, poezija".

"Tautų pavasaris" išryškina istoriografijos, kaip nacionalinės savimonės pagrindimo poreikį. Tai ypač buvo svarbu tautoms, kurios, išlikdamos anachronistinių monarchijų sudėtyje, siekė pagrįsti savo nacionalinį identitetą bei pretenzijas į valstybingumą (italų, čekų, vengrų,, lenkų, serbų kultūrinio gyvenimo (literatūros ir muzikos meno) suklestėjimas). Dėmesys provincijų ir specifinių kultūrinių ar tautinių regionų istorijai. Tai inspiravo tam tikrą visuomeninę veiklą - kūrėsi praeities mylėtojų ir kraštotyrininkų draugijos.

Kaip Renesansas atranda Antiką, taip romantizmas - viduramžius. Vokiečių poeto Lesingo mintis: "Viduramžiai - tai naktis, tebunie. Bet naktis pilna žvaigždžių." Graikai ir romėnai nebetenka monopolinio intereso. Dar labiau plečiasi istorinės tematikos laukas. Romantikai atranda viduramžius, deja kaip galutinai prarastus, iš čia egzotizmo, tapybiškumo, pusiau mitinio folklorizmo ilgesys. Juos stebina didžiuliai papročių ir tikėjimų kontrastai. Savo paties kilmės, šaknų paieškos. Taip formuojamas nacionalinis identitetas.

Romantizme mokslas tarsi susilieja su svajonėmis, vaizduote, vizijomis. Šalia kritinio metodo lygia greta stovi poezija, intuicija, įsijautimas. Istorikas - romantikas siekia su praeities žmonėmis užmegsti intuityvų kontaktą smpatijos, įsijautimo, emocijos pagalba, ir tai suprantama, nes tie žmonės laikomi protėviais, turinčiais tiesioginius giminystės (kraujo) ryšius. Žinoma, jis naudojasi dokumentais, bet jų atžvilgiu elgiasi kiek keistai, pvz.; Augustin'as Thierry prie darbo stalo jaučia "kažką panašaus į emocijas, kurias patyria aistringas keliautojas šalies, kurią ilgai geidė pamatyti ir dažnai regėjo svajonėse, atžvilgiu". J.Michelet (Ž.Mišle), kurį kai kas vadino istorijos ligoniu, būdamas daugiau poetas, nei istorikas, atskleidžia šį keistą metodą savo 1869 m. pasirodžiusios Prancūzijos istorijos įvade. Jis aprašo haliucinacinį transą, kuris jį apėmė vaikščiojant Paryžiaus archyvų koridoriais: "Šie popieriai, pergamentai kadaise čia palikti, prašė dar pas juos sugrįžti. Tai buvo ne popieriai, bet žmonių, provincijų, tautų gyvenimai... Jei norėtum jų klausytis, jie apsuptų tave šimtais kalbų. (...)Nupūstamas jų dulkes, aš jaučiau juos atgyjant. Jie kėlė iš kapo kas ranką, kas galvą kaip Mikelanželo Paskutiniame teisme ar Mirusiųjų šokyje. Tą pašėlusį šokį, kuriuo jie sukosi aplink mane aš pabandžiau atgaivinti šioje knygoje." Michelet buvo daugiau poetas nei istorikas, tačiau ir kiti romantikai naudoja tokius kraštutinumus bei metaforas, kurios stebuklingu būdu transformuoja analogiją į demonstraciją, įvaizdį - į idėją, antromorfizaciją, o kas liečia valstybes ir tautas - vartoja vitalistines savokas: gimimas, gyvenimas, senatvė, mirtis, kurios vienu metu susišaukia su cikline ir progresistine istorijos filosofija. "
Toliau skaityti: www.spaudos.lt/Istorija/Valanciau_laikotarpis.htm

O del Lietuvoje vyraujanciu istoriniu mokyklu truputi veliau.
Tiesa, butu idomu suzinoti kurias jus pripazystate pagrindinemis?

[ Post a Reply to This Message ]
[> [> [> [> [> [> Subject: Re: Istorija ir padavimai


Author:
liabas
[ Edit | View ]

Date Posted: 04/26/04 11:33:14

Date Posted: 14:10:42 10/23/03 Thu
In reply to: asss 's message, "Re: Istorija ir padavimai" on 10:22:49 10/22/03 Wed

--------------------------------------------------------------------------------
Vel citata:
"ROMANTIZMAS IR ISTORIZMAS
ROMANTIZMAS XIX-ą amžių galima vadinti istorijos mokslo amžiumi. Išties, būtent tuo metu istoriografija ir istorikai įgijo iki tol niekuomet neturėtą tokios reikšmės visuomeninį ir profesinį statusą. Tai visu pirma buvo susiję su romantizmo sąjūdžiu, kuris įkūnijo naujo domėjimosi praeitimi bangą.

Pagrindiniai romantizmo bruožai: 1) išplečiami istorijos horizontai, nes švietėjai atrinkinėdavo jiems priimtinus laikotarpius, o romantikai atsisuko į jų paniekintus viduramžius; 2) sukritikuota žmogaus prigimties, kaip nekintamos ir vieningos, koncepcija. Pradininkai: Herderis ir Ruso. Ruso, skirtingai nuo kitų švietėjų, ypač Voltero, visuomeninės pažangos iniciatoriumi laikiusių apšviestą monarchą, juo laikė liaudį. Taigi, socialinis utopizmas buvo perkeltas į liaudį, o ne į valdovus. Logiška, kad tokiu būdu akcentuojamas būtent pastarosios švietimas. Skirtingai nuo švietėjų, romantikai su simpatija žvelgia į primityvias epochas ar visuomenes, nes mano, kad civilizacija sugadina žmogaus prigimtį.. Dvi esminės tendencijos: 1) simpatija praeičiai ir 2) modifikuota progreso idėja (praeities epochos suvokiamos kaip šios pažangos stadijos, taigi be vertinamojo aspekto).

Renesansas žavėjosi Antikos vertybėmis kaip antlaikėmis ir tobulomis, o Romantizmas - viduramžiais, todėl, kad juos laikė savo praeitimi. Vienas iš pagrindinių romantizmo teoretikų buvo Herderis, parašęs veikalą "Idėjos apie visuotinės istorijos filosofiją" (1784-1791). Jis žmogų laikė tarpininku tarp gamtos ir dvasios pasaulių. Europocentristas, nes Europa jam reiškė istorijos sąmonės tėvynę. Dėl to jos padėtis privilegijuota (evoliucionistas). Jam žmogaus prigimtis ne vieninga, bet įvairialypė. Žmogaus tipą lemia jo rasė - tai yra paveldėtos psichologinės savybės. Taigi, pavienio individo prigimtis kinta, bet rasės psichologinės savybės - ne. Jo teorija problematiška. Pagrindinis dalykas - skirtumai tarp socialinių ir politinių įvairių rasių institucijų remiasi ne rasės istorine patirtimi, o jos vidinėmis psichologinėmis ypatybėmis. Iš čia tiesus kelias rasizmo link.

Vienas iš romantizmo šaltinių buvo atsigręžimas į liaudies kultūrą. Atrandama prancūzų herojinė poema, trubadūrų poezija, skandinavų sagos, ispanų romancero, Nybelungų giesmė... Nepaprastai suklesti istorinis romanas ir drama (Valterio Skoto ir Viktoro Hugo romanai išverčiami į daugelį kalbų). 1831 m. Šatobrianas konstatuoja: "viskas šiandien įgyja istorijos pavidalą: polemika, teatras, romanas, poezija".

"Tautų pavasaris" išryškina istoriografijos, kaip nacionalinės savimonės pagrindimo poreikį. Tai ypač buvo svarbu tautoms, kurios, išlikdamos anachronistinių monarchijų sudėtyje, siekė pagrįsti savo nacionalinį identitetą bei pretenzijas į valstybingumą (italų, čekų, vengrų,, lenkų, serbų kultūrinio gyvenimo (literatūros ir muzikos meno) suklestėjimas). Dėmesys provincijų ir specifinių kultūrinių ar tautinių regionų istorijai. Tai inspiravo tam tikrą visuomeninę veiklą - kūrėsi praeities mylėtojų ir kraštotyrininkų draugijos.

Kaip Renesansas atranda Antiką, taip romantizmas - viduramžius. Vokiečių poeto Lesingo mintis: "Viduramžiai - tai naktis, tebunie. Bet naktis pilna žvaigždžių." Graikai ir romėnai nebetenka monopolinio intereso. Dar labiau plečiasi istorinės tematikos laukas. Romantikai atranda viduramžius, deja kaip galutinai prarastus, iš čia egzotizmo, tapybiškumo, pusiau mitinio folklorizmo ilgesys. Juos stebina didžiuliai papročių ir tikėjimų kontrastai. Savo paties kilmės, šaknų paieškos. Taip formuojamas nacionalinis identitetas.

Romantizme mokslas tarsi susilieja su svajonėmis, vaizduote, vizijomis. Šalia kritinio metodo lygia greta stovi poezija, intuicija, įsijautimas. Istorikas - romantikas siekia su praeities žmonėmis užmegsti intuityvų kontaktą smpatijos, įsijautimo, emocijos pagalba, ir tai suprantama, nes tie žmonės laikomi protėviais, turinčiais tiesioginius giminystės (kraujo) ryšius. Žinoma, jis naudojasi dokumentais, bet jų atžvilgiu elgiasi kiek keistai, pvz.; Augustin'as Thierry prie darbo stalo jaučia "kažką panašaus į emocijas, kurias patyria aistringas keliautojas šalies, kurią ilgai geidė pamatyti ir dažnai regėjo svajonėse, atžvilgiu". J.Michelet (Ž.Mišle), kurį kai kas vadino istorijos ligoniu, būdamas daugiau poetas, nei istorikas, atskleidžia šį keistą metodą savo 1869 m. pasirodžiusios Prancūzijos istorijos įvade. Jis aprašo haliucinacinį transą, kuris jį apėmė vaikščiojant Paryžiaus archyvų koridoriais: "Šie popieriai, pergamentai kadaise čia palikti, prašė dar pas juos sugrįžti. Tai buvo ne popieriai, bet žmonių, provincijų, tautų gyvenimai... Jei norėtum jų klausytis, jie apsuptų tave šimtais kalbų. (...)Nupūstamas jų dulkes, aš jaučiau juos atgyjant. Jie kėlė iš kapo kas ranką, kas galvą kaip Mikelanželo Paskutiniame teisme ar Mirusiųjų šokyje. Tą pašėlusį šokį, kuriuo jie sukosi aplink mane aš pabandžiau atgaivinti šioje knygoje." Michelet buvo daugiau poetas nei istorikas, tačiau ir kiti romantikai naudoja tokius kraštutinumus bei metaforas, kurios stebuklingu būdu transformuoja analogiją į demonstraciją, įvaizdį - į idėją, antromorfizaciją, o kas liečia valstybes ir tautas - vartoja vitalistines savokas: gimimas, gyvenimas, senatvė, mirtis, kurios vienu metu susišaukia su cikline ir progresistine istorijos filosofija. "
Toliau skaityti: www.spaudos.lt/Istorija/Valanciau_laikotarpis.htm

O del Lietuvoje vyraujanciu istoriniu mokyklu truputi veliau.
Tiesa, butu idomu suzinoti kurias jus pripazystate pagrindinemis?

[ Post a Reply to This Message ]
[> [> [> [> [> [> Subject: Re: Istorija ir padavimai


Author:
vaida
[ Edit | View ]

Date Posted: 09/ 6/04 19:17:40

nesamone kazkokia :DDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDD

[ Post a Reply to This Message ]
[> [> [> [> [> [> [> Subject: Re: Istorija ir padavimai


Author:
julia
[ Edit | View ]

Date Posted: 09/15/04 20:17:23

tik tau taip atrodo kaip reikes mokytis pasiziuresiu ar tau bus nesamone!!!!

[ Post a Reply to This Message ]
[> [> [> [> [> [> Subject: Re: Istorija ir padavimai


Author:
tadas
[ Edit | View ]

Date Posted: 09/16/04 15:38:23

nieko gero.as 9kl ir cia nieko gero nera
o man reikia parasyt rasiny

[ Post a Reply to This Message ]
[> [> [> [> [> [> Subject: Re: Istorija ir padavimai


Author:
Ieva
[ Edit | View ]

Date Posted: 09/21/04 18:04:22

blyn man reikia padavimu apie siaulius o internete nerandu :|~ man cia nepadejo:V na sutinku vyresnioms klasems tai- geras dalykas

[ Post a Reply to This Message ]
[> [> [> [> [> [> [> Subject: Re: Istorija ir padavimai


Author:
ežeras ant milžino delno
[ Edit | View ]

Date Posted: 09/28/08 13:14:46


[ Post a Reply to This Message ]
[> [> [> [> [> [> Subject: Re: Istorija ir padavimai


Author:
Stalker
[ Edit | View ]

Date Posted: 09/23/04 13:16:38

Bl tauragės irgi nematyti... tai nesamone... Kai reikia internete nieko nerasi...Padlamiestis...

[ Post a Reply to This Message ]
[> [> [> [> [> [> Subject: Re: Istorija ir padavimai


Author:
boruzele
[ Edit | View ]

Date Posted: 12/22/04 06:26:17

o ka jau sneket apie plunge..........://///

[ Post a Reply to This Message ]
[> [> [> [> [> [> Subject: Re: Istorija ir padavimai


Author:
руьа
[ Edit | View ]

Date Posted: 02/21/05 17:19:51

Shudas! ырещ лфы бтбьлщ фыдло!!! яччьлаф!Й флы 1798 фыв! ыещ в срготшф.ююю ьщдфсву!

[ Post a Reply to This Message ]
[> [> [> [> [> [> Subject: Re: Istorija ir padavimai


Author:
anonim
[ Edit | View ]

Date Posted: 03/15/07 17:45:50

neeesaaamoonee!

[ Post a Reply to This Message ]
[> [> [> [> [> [> Subject: Re: Istorija ir padavimai


Author:
jamaika
[ Edit | View ]

Date Posted: 05/ 3/07 18:25:47

kaip tai nesamone, cia taip protingai parasyta, kad nera net prie ko prisikabint

[ Post a Reply to This Message ]
[> [> [> [> [> [> Subject: Re: Istorija ir padavimai


Author:
venerosgarbana
[ Edit | View ]

Date Posted: 12/ 4/07 16:33:37

ačiu už informacija :)

[ Post a Reply to This Message ]
[> [> [> [> [> [> Subject: Re: Istorija ir padavimai


Author:
hommmmmmer
[ Edit | View ]

Date Posted: 09/26/11 05:08:04

meslagubris jokios nerandu sakmes as dar 5 kl ir nerandu kazkokio meslo apie ezera koki zodziu... reikejo labiau pasistenkt kuriant

[ Post a Reply to This Message ]
[> [> [> [> [> Subject: Re: Istorija ir padavimai


Author:
sukilimai
[ Edit | View ]

Date Posted: 12/17/03 08:17:05


[ Post a Reply to This Message ]
[> [> [> [> [> [> Subject: Re: Istorija ir padavimai


Author:
Ashley
[ Edit | View ]

Date Posted: 09/ 5/05 11:55:52

kur cia rast padavimus apie magiska zodzio galia?

[ Post a Reply to This Message ]
[> [> [> [> [> [> [> Subject: Re: Istorija ir padavimai


Author:
Redamac
[ Edit | View ]

Date Posted: 11/20/05 19:25:56


[ Post a Reply to This Message ]
[> [> [> [> [> Subject: Re: Istorija ir padavimai


Author:
eQz
[ Edit | View ]

Date Posted: 02/20/05 17:56:52

zjbs psl... viska radau apie ROMANTIZMA

[ Post a Reply to This Message ]
[> [> [> [> [> Subject: Re: Istorija ir padavimai


Author:
.
[ Edit | View ]

Date Posted: 03/ 7/05 17:10:06

nesamone

[ Post a Reply to This Message ]
[> [> [> [> [> Subject: Re: Istorija ir padavimai


Author:
!xXx!
[ Edit | View ]

Date Posted: 11/22/07 17:48:03

WTF? SUDAS

[ Post a Reply to This Message ]
[> [> Subject: Re: Istorija


Author:
isgerkim
[ Edit | View ]

Date Posted: 10/ 6/04 14:20:21

Man reikia parasyt rasini apie baltus moksliniu stiliumi!
gal zinot kur galeciau rasti kazka apie tai?
Buciau labai :* labai dekingas jeigu atsakyma atsiustumete man emailu!
Laukiu...

[ Post a Reply to This Message ]
[> [> Subject: Re: Istorija


Author:
lol
[ Edit | View ]

Date Posted: 04/12/05 17:46:41

lol

[ Post a Reply to This Message ]

[> Subject: Re: Istorija


Author:
ege
[ Edit | View ]

Date Posted: 01/16/04 17:18:11

gal ka zinot apie Lietuvos vardo kilme jei taip padekit man

[ Post a Reply to This Message ]
[> [> Subject: Re: Istorija


Author:
Vikingas
[ Edit | View ]

Date Posted: 01/26/04 23:31:53

Patarciau eiti pas Toma i <a rel=nofollow target=_blank href="http://viduramziu.lietuvos.net">http://viduramziu.lietuvos.net</a>
Arba sugrizti uz 2 men. kai laiko daugiau turesiu.
Atsiprasau kad taip trumpai.

Vikingas

p.s. siap niekas tiksliai nezino is kur tas Lietuvos pavadinimas kilo. Reiktu daugiau pasirausti Alanu, Sarmatu, Traku kalbuose gal ten atsakymas ir slypi.

[ Post a Reply to This Message ]
[> [> [> Subject: Delta


Author:
Nevertis
[ Edit | View ]

Date Posted: 03/20/04 11:30:27

Pakeičiau savo nuomonę apie Lietuvos vardo kilmę. Net XIX amžiaus žemėlapiuose žymima, kad Dunojaus deltoje gyvena tauta Lietiai (Lieti). Pavadinimas, manau, yra visiškai logiškas - Dunojaus delta buvo dažnai užliejama potvynio vandeniu. Pirmasis Maldavos kunigaikštystės Didysis kunigaikštis buvo vardu Lietavas (Litovoi). Didesnė tikimybė, kad jis buvo kilęs ne iš Lietuvos, bet iš Dunojaus deltos. Taigi, manau, kad Dunojaus delta buvo vadinama Lietava ir kad Trakų kalboje žodis LIETAVA reiškė DELTA.

[ Post a Reply to This Message ]
[> [> Subject: Re: Istorija


Author:
auksuole
[ Edit | View ]

Date Posted: 10/ 3/04 13:23:16

labaz!! gal ka suzinojai apie Lietuvos wardo kilme??jei tajp labaj prasau pranesk man:D!!!!

[ Post a Reply to This Message ]
[> [> Subject: Re: Istorija


Author:
gywahiukee
[ Edit | View ]

Date Posted: 05/18/05 16:10:03

kas zino lietuvos wardo kilme?l.b prasau pasakykit

[ Post a Reply to This Message ]
[> [> Subject: Re: Istorija - Lietuva vardo kilme


Author:
Vikingas_
[ Edit | View ]

Date Posted: 12/27/05 11:25:45

<a rel=nofollow target=_blank href="http://www.lietuvos.org/forumas/viewtopic.php?t=149">http://www.lietuvos.org/forumas/viewtopic.php?t=149</a>

[ Post a Reply to This Message ]

[> Subject: Re: Istorija


Author:
Samanta
[ Edit | View ]

Date Posted: 02/16/04 16:59:32

noreciau paklaust kada Lietuva prarado valstybinguma ar 1795 ar 1812. Aciu

[ Post a Reply to This Message ]

[> Subject: Civilizaciju istorija


Author:
Carmelo
[ Edit | View ]

Date Posted: 12/13/04 15:00:31

Gal kas turit referatu apie civilizaciju istorija?
reikia apie erotika arba apie maisti ypatumus!
gal kas turit?ir galit man tai duot?atsiliginsiu...

[ Post a Reply to This Message ]

[> Subject: Re: Istorija


Author:
lukas
[ Edit | View ]

Date Posted: 01/15/06 17:49:52

gal kas galite man apie baltus istorijos parasyti? greiciau

[ Post a Reply to This Message ]


Post a message:
This forum requires an account to post.
[ Create Account ]
[ Login ]
[ Contact Forum Admin ]


Forum timezone: GMT+0
VF Version: 3.00b, ConfDB:
Before posting please read our privacy policy.
VoyForums(tm) is a Free Service from Voyager Info-Systems.
Copyright © 1998-2019 Voyager Info-Systems. All Rights Reserved.