Show your support by donating any amount. (Note: We are still technically a for-profit company, so your
contribution is not tax-deductible.)
PayPal Acct:
Feedback:
Donate to VoyForums (PayPal):
| [ Login ] [ Contact Forum Admin ] [ Main index ] [ Search | Check update time | Archives: [1] ] |
Subject: Donskio nerimo ruduo arba Pilietine Visuomene sugeba pakovoti ar nesugeba? |
|
Author: kas laimes tiesa ar melas? | [ Next Thread |
Previous Thread |
Next Message |
Previous Message
] Date Posted: 11:45:09 11/02/03 Sun Leonidas Donskis: Mūsų nerimo ruduo | 2003 11 01 19:33:44 | Lietuvoje prasidėjo lemtingas demokratijos egzaminas. Neperdėdamas galiu teigti, jog tai, kas dabar vyksta Lietuvoje, prilygsta žurnalisto Vito Lingio žūties istorijai, o gal net ir 1991 metų sausio dienoms. Netrukus mes, kaip taikliai pastebėjo Virginijus Savukynas, sužinosime, kokioje valstybėje gyvename. Dar daugiau - netrukus paaiškės, ko mes iš savo šalies ir jos politinio gyvenimo galime tikėtis artimiausioje ateityje ir kuria linkme pasuks Lietuvos valstybė. Tai, kas vyksta, negali stebinti nė vieno žmogaus, turinčio bent žiupsnelį sveiko proto ir stebėjusio prezidento rinkimų eigą. Bet tik Andrius Kubilius vienintelis iš visų Lietuvos politikos avanscenos žmonių ryžosi įvardinti situaciją ir pavadinti ją tikruoju vardu - Lietuva jau moka už dabartinio šalies prezidento ryžtą laimėti rinkimus bet kokia kaina. Sykiu A.Kubilius vienintelis Lietuvos įvykius susiejo su jų tarptautiniais analogais ar didžiaisiais precedentais. Prieš mūsų prezidento rinkimus tai buvo šokiruojanti Jeano Marie Le Peno Nacionalinio Fronto sėkmė, privertusi visą Prancūzijos politinį spektrą žaibiškai susivienyti ir padaryti stebuklą - atmesti dešinės ir kairės prarają vardan šalies garbės ir ateities balsuojant prieš populistą ir ksenofobą. Į šį įvykį A.Kubilius atkreipė dėmesį ir prognozavo panašų mažytį sveiko proto stebuklą Lietuvoje. Stebuklas neįvyko. Stebuklo, kurio vardas yra sveikas protas ir savigarba, negali būti ten, kur grupiniai ir partiniai interesai bei jėgos žaidimų rokiruotės nustelbia valstybinį mąstymą, atsakomybę už savo visuomenę bei valstybę, istorijos jausmą ir elementarią savigarbą. Ar įvyks savigarbos ir demokratijos stebuklas dabar? Šįkart A.Kubilius prisiminė Votergeito skandalą, privedusį prie JAV prezidento Richardo Nixono atsistatydinimo 1972 metais. Ir į šitą klausimą atsakymą mes netrukus sužinosime. Kuo mūsų politinės sąmonės ir kultūros lygis skiriasi nuo Prancūzijos, jau sužinojome. Netrukus sužinosime, kuo jis skiriasi nuo Amerikos. Bet netgi už šituos klausimus svarbiau yra pamėginti tarp savo bendrapiliečių garsiai pasamprotauti, kaip toliau gyventi šalyje, kurioje dedasi šitokie dalykai. Korupcija ir kriminalinio pasaulio įsijungimas į valstybės valdymą demokratijai ir valstybingumui graso nė kiek ne mažiau, nei svetimos valstybės brutali karinė galia. Kaip gyventi valstybėje, kurią valdo, kaip pasakytų anglai, the underworld, kuris, pačiais ciniškiausiais būdais pažeminęs ir apgavęs savo šalį, nesivaržo dar ir kurti tautinio orumo skatinimo programą. Kam - (savi)terapijos tikslams? Tad prasidėjo mūsų nerimo ruduo. Šis ruduo atsakys į daugelį klausimų. Ar mūsų šalį valdo piliečiai, įstatymais ir demokratinėmis procedūromis deleguojantys arba stabdantys legitimią išrinktųjų galią, ar Rusijos kriminalinis sindikatas ir jo filialas Lietuvoje? Ar tikrai Lietuvoje pinigai ir jėga gali viską ir ar po jų belieka tik papirkti žiniasklaidą, šantažuoti ir užčiaupti burnas keliems aukštesnio sąmoningumo lygio pareigūnams, tuo vedant į neviltį mąstančią ir savigarbos nepraradusią šalies dalį bei leidžiant triumfuoti kohortai vietinių revanšistų, cinikų ir pilkųjų eminencijų, kurios yra neįkainojamas turtas Rusijos kriminaliniam pasauliui? Ar tebelieka viltis, jog mūsų visuomenė ir politikai turi tą savigarbos minimumą, kuris neleis su šalimi daryti visko, ko nori svetimos šalies kriminalinė grupuotė? Jei viskas baigsis lietuvišku šnypštu ir tauškalais, jog esą neverta jaudintis (iš tikrųjų, o ko čia jaudintis, kad CŽV paskelbta tarptautinį terorizmą remianti kompanija ir Lietuvos pilietybę gavęs jos galva remia šalies prezidentą ir finansuoja jo rinkimų kampaniją?) ir jog viskas yra tvarkoje, tada belieka tik konstatuoti faktą, kad Lietuva yra savo naujajame kelyje į Rusijos protektoratą ir kad įvyko valstybės išdavystė, kurios mastą nustatys jau nebe teisininkai, o istorikai. Tragedija tik ta, kad tiems, kuriems tai neaišku, niekuo negalima padėti. Niekas dar neišrado panacėjos, gydančios nuo lengvatikystės, atsisakymo savarankiškai mąstyti ir naivumo, lygiai kaip nėra vaistų ir nuo cinizmo. Esama čia ir kitos liūdnos detalės - sumaišties ir krizės situacijose žmonės linkę lengvai atsisakyti savo laisvės, infantilizuoti save, virsti politiniais vaikais ir leisti (o gal net ir trokšti), kad jais manipuliuotų ir pasirūpintų galią turintieji. Tai - sena ir kone triviali Theodoro Adorno ir Ericho Frommo išvada, padaryta tiriant Vokietijos visuomenę iki Antrojo pasaulinio karo. Deja, mes šiandien pamirštame Europos patirtį - tiek šviesiąją, tiek tamsiąją. Niekaip didysis Jonas Basanavičius ir aušrininkai neįkalė į galvą savo tautiečiams, kad istorijos nežinantieji visada lieka vaikais. Bet tai anaiptol nėra vien tik edukacinė problema - jei ji tik tokia būtų, nevertėtų jos dramatizuoti. O reikalas iš tikrųjų yra tas, kad Lietuvos visuomenę, kuri yra ne dienom, o valandom sąmoningai verčiama neprotaujančia ir įtūžusia minia, šiandien yra labai lengva fašizuoti. Tegul skeptikai pasiskaito internetinius komentarus, kurie neblogai atspindi potencialą neapykantos ir noro sunaikinti kolektyviai konstruojamą arba žiniasklaidos ir politinio elito sugestijuojamą priešą. Tai - liūdesį ir nerimą kelianti informacija, ypač žinant, jog internetu naudojasi anaiptol ne vien tik labilios psichikos ar menko išsilavinimo asmenys. Greičiau priešingai - juo naudojasi labiau išprususi ir modernesnė visuomenės dalis. Prasidėjo mūsų nerimo ruduo. Mes netrukus sužinosime, kokioje Lietuvoje mes iš tikrųjų gyvename - save gerbiančioje, vakarietiškoje, neleidžiančioje ciniškai mulkinti žmonių ir saugančioje savo politinį orumą bei suverenitetą, ar ciniškoje, demoralizuotoje ir visas vertybes praradusioje šalyje, kuri tik negrabiai simuliuoja Vakarų pasaulio gyvenimo formas, galingųjų stilius ir manieras bei socialinius ir politinius ritualus, o iš tikrųjų yra fundamentaliai svetima jam. Ar nerimo ruduo virs vilties rudeniu? Šitą mes greitai sužinosime. NK naujienos [ Next Thread | Previous Thread | Next Message | Previous Message ] |
|
Forum timezone: GMT+1 VF Version: 3.00b, ConfDB: Before posting please read our privacy policy. VoyForums(tm) is a Free Service from Voyager Info-Systems. Copyright © 1998-2019 Voyager Info-Systems. All Rights Reserved. |