VoyForums
[ Show ]
Support VoyForums
[ Shrink ]
VoyForums Announcement: Programming and providing support for this service has been a labor of love since 1997. We are one of the few services online who values our users' privacy, and have never sold your information. We have even fought hard to defend your privacy in legal cases; however, we've done it with almost no financial support -- paying out of pocket to continue providing the service. Due to the issues imposed on us by advertisers, we also stopped hosting most ads on the forums many years ago. We hope you appreciate our efforts.

Show your support by donating any amount. (Note: We are still technically a for-profit company, so your contribution is not tax-deductible.) PayPal Acct: Feedback:

Donate to VoyForums (PayPal):

Login ] [ Contact Forum Admin ] [ Main index ] [ Search | Check update time | Archives: 1[2] ]


Lietuvos istorija
Pokalbiai apie Lietuva / Q and A
Sveiki atvyke arba welcome! Papustykite pirstus ir pirmyn prie ginchu! Any question about Lithuanian history? Just go ahead!
Atgal į Lietuvos istorija/Back

Subject: Disk. Delfyje LKP sekretoriaus Snieckaus 100 g. met. min. Lietuvos Mokslu Akademijoje


Author:
moksleivis apie kolobravima
[ Edit | View ]

Date Posted: 01/25/03 15:50:30

Eglė, 2003 01 25 16:37
Na žinote gerbiami Lietuvos piliečiai, skaitai Jūsų komentarus ir nesupranti kas juos rašė. Keiksmažodžiai beveik kas antrame, o ir tie patys rusiški.O istorijos puslapius nereiktų nei trinti, nei grąžinti. Aišku, daug ko pridarė ir Sniečkus, daugiau gal blogo nei gero, bet pirma išklausykime, o po to jau išreikškime savo nuomonę.Na Paleckį aišku yra kam užstoti, tai jo taip
ir nedėjote į šuns dienas, o Sniečkus tai jau kas kita.
Na o šou biznio atstovai tai tiesiog sau daro reklamą ir viskas.
O apie pokario miško brolius irgi reiktų kalbėti teisingiau. Vieni iš tikrųjų buvo patriotai- idealistai, o kiti prisidengia visa ta sumaištim buvo tikriausi plėšikai, o apie tai niekas nenori kalbėti. Būkim biedni, bet teisingi. Iš kapų niekas nesugrįžo, o kiek žmogelių senų ir vaikų ten pasiuntė "miško broliai", arba žaliūkai, kaip juos vadino žmonės, o po tremties daug gįžo, o be to daug jų vaikų ar tų kurie buvo išvežti vaikais, grįžo išsigyja išsilavinimą, ne vienas ir aukštąjį.
Taip, kad mielieji bendrapiliečiai, gerbkime savo kalbą, savo istoriją traktuokime teisingai kokia ji bebūtų ir išklausikime kitokią nuomonę.


koloboravimas1, 2003 01 25 17:02
Kolaboravimas kaip reiškinys apima teisinį, politinį ir moralinį aspektus.

Teisinis aspektas – tai kolaborantų baudžiamoji atsakomybė už padarytus nusikaltimus. Ją gali nustatyti tik teismas, remdamasis teisiniais įrodymais. Tai galėtų būti kolaborantų dalyvavimas pasirašant įvairius okupantų inspiruotus teisinius dokumentus, aktus (įsakymus, nutarimus, potvarkius ir kt.), įpareigojančius savo tėvynainius (piliečius) vykdyti jų nurodymus, liudytojų parodymai. Pavyzdžiui, vykdydami Maskvos nurodymus, LTSR administracijos vadovai Antanas Sniečkus ir Mečislovas Gedvilas pasirašė dokumentus dėl gyventojų trėmimų, priverstinės kolektyvizacijos ir kt. Nacių okupacijos metais generalinis tarėjas Jonas Paukštys išleido potvarkį dėl privalomo talkininkavimo karo pramonėje, pirmasis generalinis tarėjas gen. Petras Kubiliūnas pasirašė ne vieną įsakymą dėl prievartinės vyrų mobilizacijos į Vokietijos kariuomenę. Tokių talkininkavimo okupantams pavyzdžių yra labai daug. Atsižvelgiant į išlikusius dokumentus ir įvertinus tų nutarimų realizavimo padarinius, galima nustatyti kolaborantų teisinę (teisminę) atsakomybę.

Politinis aspektas – tai kolaborantų siekiai įgyvendinti savo politinius ir ideologinius tikslus su okupantų pagalba. Pavyzdžiui, Lietuvos komunistai pateko į valdžią ne legaliu būdu, bet remiami okupantų. Tarp generalinių tarėjų ir policijos batalionų vadų buvo pronaciškai (provokiškai) nusiteikusių lietuvių, voldemarininkų, Lietuvių nacionalistų partijos (LNP) atstovų, kurių politiniai siekiai iš dalies sutapo su „didžiosios Vokietijos“ politine vizija.
Koloboravimas2, 2003 01 25 17:03
Moralinis aspektas – tai kolaborantų psichologinio ir moralinio poveikio priemonės okupacijai pateisinti, raginimas remti okupacinį režimą (vieši kreipimaisi į tėvynainius, viešosios nuomonės formavimas per žiniasklaidą, švietimo ir kultūros įstaigų veiklą ir kt.).

Nuo 1940 m. iki 1991 m. Lietuvoje galima išskirti tris kolaboravimo laikotarpius: sovietų okupacijos (1940–1941 m. ir 1944–1990 m.), nacių okupacijos (1941–1944 m.) ir nepriklausomybės atkūrimo – Atgimimo (1990–1991 m.), Maskvai stengiantis susigrąžinti valdžią Lietuvoje. Lietuvos valstybingumo požiūriu sovietų ir nacių okupacijų metais kolaborantų veiklos tikslai ir būdai iš esmės skyrėsi.
Sovietų kolaborantai buvo prieš nepriklausomą Lietuvos valstybę ir už vieningą bei nedalomą Sovietų Sąjungą. Politine prasme jie Lietuvos ateities nematė be amžinų ryšių su Rusija. Tačiau neoficialiomis priemonėmis jie siekė, kad Lietuva turėtų kultūrinę ir iš dalies ūkinę autonomiją (buvo už lietuvių ir rusų dvikalbystę, už savarankišką žemės ūkio ir dalies pramonės tvarkymą, palaikė tautinę švietimo sistemą ir vietinius kadrus). Nacių okupacijos metais tikrų lietuvių kolaborantų buvo nedaug (tų, kurie pritarė amžiniems ryšiams su Vokietija). Daugelis lietuvių pareigūnų, dirbusių kolaborantinės valdžios įstaigose, buvo už nepriklausomą Lietuvą ir atkakliai jos siekė. Jie stengėsi išsaugoti lietuviškas institucijas ir valstybinę tautinę atributiką. Vis dėlto dalis aukštų pareigūnų ir politikų kompromiso dėlei arba politiniais sumetimais talkininkavo vokiečiams, kolaboravo su jais (voldemarininkai, generaliniai tarėjai, LNP nariai, policininkai).

Pirmaisiais 1940 m. sovietų okupacijos mėnesiais Lietuvoje nebuvo steigiamos okupacinės valdžios struktūros. Lietuvos inkorporavimui į SSRS Vladimiras Dekanozovas suformavo marionetinę Lietuvos vyriausybę. Ji turėjo tam tikrų politinio savarankiškumo bruožų, todėl galėjo bent kiek priešintis okupantų savivalei ir nurodymams, bet šito nedarė. Dėl politinio trumparegiškumo, pasyvumo ir nuolankumo bei dalies vyriausybės, ypač komunistų, išdavikiškos veiklos ji padėjo okupantams inkorporuoti Lietuvą į SSRS (pvz., A. Sniečkaus veikla Valstybės saugumo departamente). „Galingoji ir nenugalimoji Darbininkų ir valstiečių Raudonoji armija, išlaisvinusi mūsų kraštą, užtikrins mūsų sienų neliečiamumą“, – kalbėjo A. Sniečkus 1940 m. liepos 21 d. Liaudies seimo posėdyje. Jo siūlymu buvo svarstytas klausimas dėl Lietuvos įstojimo į SSRS, nors rinkimų kampanijoje apie tai nieko nebuvo kalbėta. Rugpjūčio 3 d. Justo Paleckio vadovaujama delegacija išvyko į Maskvą, kur Lietuva formaliai buvo priimta į SSRS. Baigėsi pirmasis okupacijos etapas. Dabar lietuviai komunistai ir kiti okupantų talkininkai turėjo ne tik demonstruoti idėjinę ištikimybę Kremliui ir Josifui Stalinui, bet ir įrodyti ją darbais.

Pagal SSRS politinės sistemos pavyzdį Lietuvoje buvo įsteigtos okupacinės centrinės ir vietos

Koloboravimas3, 2003 01 25 17:04
Pagal SSRS politinės sistemos pavyzdį Lietuvoje buvo įsteigtos okupacinės centrinės ir vietos respublikinės valdžios struktūros (LKP CK, LTSR MT, LTSR AT, NKVD–NKGB, vietos partiniai ir vykdomieji komitetai ir kt.). Daugeliu atvejų vadovauti šioms struktūroms buvo paskirti ne okupantai, o buvę Lietuvos piliečiai, dažniausiai komunistai, kurie dėl ideologinių įsitikinimų rėmė Sovietų Sąjungą. A. Sniečkus tapo LKP CK pirmuoju sekretoriumi – svarbiausiuoju Maskvos politinių ir ideologinių direktyvų vykdytoju, represijų organizatoriumi, M. Gedvilas – LTSR MT pirmininku, J. Paleckis – LTSR AT Prezidiumo pirmininku, Aleksandras Guzevičius – NKGB komisaru, Vincas Vitkauskas – Liaudies kariuomenės vadu, Vladas Niunka – LTSR prokuroru ir t. t. Kadangi jie gynė ne Lietuvos, o SSRS, t. y. okupantų interesus, jų veiklą galima vertinti kaip bendradarbiavimą, kolaboravimą. Sovietmečiu egzistavusias LTSR Aukščiausiąją Tarybą, LKP Centro komitetą, LTSR Ministrų Tarybą galima vadinti marionetinėmis (kolaborantinėmis), o jų vadovus – kolaborantais.

Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai (1944–1990 m.) šį sąrašą papildė naujų iškilusių lietuvių kolaborantų pavardės. Pokario metais (1944–1953 m.) centrinės valdžios pareigūnai pasirašinėjo dokumentus, kurie įpareigojo žemesniuosius pavaldinius represuoti kovojančius dėl tautos laisvės ir kitaip mąstančius žmones. Pavyzdžiui, A. Sniečkus, M. Gedvilas, Kazys Preikšas yra pasirašę dokumentus, kurie įpareigojo pavaldinius organizuoti gyventojų trėmimus ir konfiskuoti jų turtą. Sovietų kolaborantai nesipriešino rusinimui, stengėsi naikinti viską, kas priminė nepriklausomą Lietuvą. Tačiau kolaboravimas ėjo ir „iš apačios“. Pavyzdžiui, 1944 m. rudenį daugelio apskričių ir valsčių partinių ir vykdomųjų komitetų vadovai kreipėsi į LKP(b) CK, prašydami ištremti šeimas, kurių nariai su ginklu kovojo prieš sovietų valdžią. Šie vietinės valdžios pareigūnai – nuo seniūno iki valsčiaus pirmininko – geriausiai žinojo konkrečių žmonių gyvenimą, jų nuotaikas bei pažiūras. Ne visi, tačiau daugelis jų rengė trėmimų sąrašus, padėjo greičiau likviduoti ginkluotą pogrindį ir kt. Prie kolaborantų priskirtini stribai, ginkluoti sovietų aktyvistai, represinėse struktūrose dirbę pareigūnai. Būtent jų rankomis atlikti pragaištingi darbai propagandiniais tikslais buvo skelbiami kaip lietuvių tautos „teisinga“ kova su „banditais“, „buožėmis“, „buržuaziniais nacionalistais“. Žinoma, pagrindinė atsakomybė už kolaboravimą turėtų tekti ne pavaldiniams, o aukščiausios valdžios pareigūnams, kurie tiesiogiai bendradarbiaudami su okupantais numatydavo konkrečius būdus jų nurodymams, direktyvoms įgyvendinti.
Kolaboravimas4, 2003 01 25 17:05
Kai kas sako, kad jie neturėjo kito kelio. Bet visada egzistuoja balansas tarp politikos ir moralės. Istorija rodo, kad net žiauriausiomis antidemokratinėmis sąlygomis, nors ir retai, vis tiek atsiranda politinių asmenybių, kurios bent jau stengdavosi, kad būtų neprasilenkiama su morale. Žinoma, reikia skirti politinį kolaboracionizmą nuo vadovaujančios veiklos ūkinėje ar socialinėje srityje. Totalitarizmo sąlygomis visus vadovus ekonomikos ar kultūros sferose dažniausiai vienijo partijos narystė, jie privalėjo būti ištikimi okupantams. Bet jie nėra visiškai atsakingi už politikų veiksmus, už LKP ir vyriausybės vadovų kolaboracionizmą visais sovietiniais metais. Šiandien nereikia kaltinti tų žmonių, kurie, anksčiau užėmę aukštus postus, neturėjo tiesioginio ryšio su okupantais (pvz., NKVD–KGB) ar vadovaujančiomis partinėmis institucijomis Maskvoje. Ne visi galėjo būti rezistentais ar disidentais. Dažnai jų nuoširdus darbas darė Lietuvai tik gera, net okupacijos sąlygomis.

Pokario Lietuva (1944–1953 m.) gyveno klasikinį okupacinio režimo laikotarpį. Čia veikė okupacinės partinės ir valstybinės valdžios struktūros: VKP(b) CK Lietuvos biuras, keturių rūšių okupaciniai teismai (Ypatingasis pasitarimas, NKVD karinis tribunolas, geležinkelio ir Nemuno baseino teismai), Raudonoji armija, NKVD–MGB su savo karinėmis dalimis ir kt. Jiems talkininkavo marionetinės (kolaborantinės) valdžios įstaigos.

Po J. Stalino mirties okupacinis ir totalitarinis režimas Lietuvoje sušvelnėjo, įgijo kitas formas. Vadovaujant Maskvai, Lietuvos priežiūra buvo patikėta kolaborantinei LTSR administracijai. SSRS okupacinės struktūros (armija, KGB, iš dalies vidaus reikalų sistema), globodamos politinį režimą, atliko tik šešėlinį, rezervinį vaidmenį. Jų pasirodymas politinėje arenoje buvo reikalingas tik ekstremaliomis aplinkybėmis (1955–1956 m., 1972 m. Kaune, 1988–1991 m. visoje Lietuvoje). Kadangi ginkluotas pasipriešinimas buvo palaužtas, o žmonės neteko vilties sulaukti Vakarų pagalbos, ilgalaikės sovietinės okupacijos sąlygomis moralinis smerkimas už kolaboravimą aptilo, paplito konformizmas. Ir po 1953 m. egzistavo pogrindis, atsirado disidentai, tačiau terorui sumažėjus, atsirado galimybė rinktis tarp mirties (įkalinimo) ir kolaboravimo. Retas tesirinko mirtį. Sovietinės valdžios ir komunistų partijos struktūrose radosi vis daugiau lietuvių. Atsižvelgiant į tai, keitėsi ir lietuviškojo kolaboracionizmo turinys. Sovietinės okupacijos pabaigoje šios institucijos ir jose daugumą sudarantys lietuviai tapo viena iš priežasčių, palengvinusių atgauti nepriklausomybę.
Kolaboravimas5, 2003 01 25 17:07
Iki 1953 m. Lietuva buvo beteisė okupuota valstybė. Nikitos Chruščiovo valdymo ir vėlesniais metais Lietuva pamažu įgijo oficialiai neįteisintą kultūrinės autonomijos statusą. Nusistovėjo lietuvių ir rusų dvikalbystė. Suprantama, tautinės kultūros raida susidūrė su komunistinės ideologijos cenzūra ir politine prievarta, homo sovieticus sindromu, mankurtizmu. Be to, šiuo laikotarpiu pakankamai sparčiai vystėsi orientuota į SSRS Lietuvos ekonomika, palankia linkme keitėsi žmonių gyvenimo lygis.

Prie visų šių pozityvių reiškinių (okupacijos sąlygomis) prisidėjo Lietuvos kolaborantinės struktūros, jų vadovai – A. Sniečkus, Motiejus Šumauskas, Juozas Maniušis, Vytautas Sakalauskas ir kiti. Tačiau politine prasme jie visada ištikimai tarnavo savo šeimininkams – okupantams, be sovietinės imperijos nematė Lietuvos ir lietuvių tautos tolesnio egzistavimo perspektyvos. Pavyzdžiui, pagal Maskvos nurodymą LKP CK pirmasis sekretorius Petras Griškevičius nesipriešino ir net palaikė Lietuvos rusinimo programą 1979–1984 m.

1988 m. vasarą prasidėjęs Sąjūdžio inicijuotas lietuvių tautos Atgimimas per trumpą laiką pakeitė politinę situaciją Lietuvoje. Susilpnėjęs okupacinis ir komunistinis režimas sudarė sąlygas iškilti demokratinėms ir patriotinėms jėgoms. 1988–1990 m. LTSR AT iš kolaborantinės institucijos pamažu virto nuo Maskvos savarankišką politiką vykdančiu aukščiausiuoju Lietuvos valdžios organu. 1989 m. gruodžio mėn. savo XX suvažiavime buvusi kolaborantinė LKP atsiskyrė nuo SSKP. Nedidelė Lietuvos komunistų ortodoksų dalis (Mykolas Burokevičius, Juozas Jermalavičius, Stanislovas Giedraitis, Vladislovas Švedas, Konstantinas Surblys, Juozas Kuolelis ir kt.) liko SSKP nariais ir įsteigė Kremliaus vadovaujamą savo komunistų partiją. 1990 m. kovo 11 d. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, jie kovojo prieš ją, kolaboravo su Sovietų Sąjungos represinėmis struktūromis (KGB, OMON’u) ir kariuomene, buvo SSRS imperinės politikos įrankis Lietuvoje. Naujieji kolaborantai ypač pasižymėjo tragiškomis 1991 m. sausio dienomis Vilniuje. Jie dalyvavo kruvinose akcijose, stengėsi destabilizuoti politinę padėtį ir suskaldyti Lietuvą, skatino separatistines tendencijas Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, Sniečkuje (Visagine) ir Klaipėdoje. Remdamiesi brutalia sovietinės armijos jėga, steigė naujas kolaborantinės valdžios struktūras (Nacionalinio gelbėjimo komitetą ir kt.). 1991 m. rugpjūčio mėn. Maskvoje demokratinėms jėgoms nugalėjus pučistus (komunistinės imperinės SSRS šalininkus), Lietuva įgijo realią politinę nepriklausomybę. Vieni Lietuvos kolaborantai bėgo į Rusiją ar Baltarusiją, kiti pasiliko Lietuvoje. Pabėgti pavyko svarbiausiems kolaborantams M. Burokevičiui ir J. Jermalavičiui, tačiau Lietuvos teisėsaugos institucijoms pavyko juos susigrąžinti į Lietuvą ir nuteisti.

Vokiečių okupacijos metais, išskyrus sovietinius partizanus ir pogrindininkus bei Armiją krajovą, visos Lietuvos politinės jėgos palaikė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, tik jų veiklos būdai buvo skirtingi. Atsižvelgiant į tai, yra pakankamai sunku nuspręsti, kur baigiasi siekiai atkurti valstybingumą ir kur prasideda kolaboravimas su naciais. Taip pat labai svarbu nustatyti kolaborantų individualią kaltę – ar nusikalto žmoniškumui, žmonijai, savo tautai, ar pakenkė Lietuvos valstybingumui.

Formaliai žiūrint, tipiškais lietuvių kolaborantais galima laikyti pronacistinės Lietuvių nacionalistų partijos, generalinių tarėjų institucijos bei lietuvių policijos batalionų narius.

Kolaboravimas6, 2003 01 25 17:08
Sovietinėje istoriografijoje 1941 m. birželio 23 d. sudaryta Lietuvos laikinoji vyriausybė (LV) buvo įvardyta kolaborantine. Išskyrus žydų klausimą, tai netiesa. Lietuvą okupavę vokiečiai susidūrė su įvykusiu Lietuvos valstybės atkūrimo faktu. LV įstatyminiais potvarkiais paskelbė, kad atkuriama nepriklausomoje Lietuvoje veikusi administracinė sistema, panaikinami SSRS okupacinės valdžios nacionalizacijos įstatymai ir kt. Tačiau vokiečių administracija nepripažino Laikinosios vyriausybės ir vėliau nutraukė jos veiklą.

LV nariai asmeniškai nepritarė pradėtam žydų genocidui, tačiau vyriausybės vardu viešai nebuvo protestuota. Žydų diskriminavimo iniciatyva priklausė vokiečių okupacinei valdžiai, tačiau buvo reikalaujama, kad lietuviškos įstaigos vykdytų antisemitinę politiką. Laikinoji vyriausybė, nenorėdama konfliktuoti su okupacine vokiečių valdžia, pritarė nacių antisemitinei politikai ir vykdė konkrečius darbus, duodama nurodymą suvaryti visus Lietuvos žydus į getus. LV veikimo laikotarpiu (1941 06 23–1941 08 05) vykstant masiniam žydų genocidui, Kauno miesto, Šiaulių ir Alytaus apskričių lietuviškoji vietos administracija priėmė sprendimus dėl getų sudarymo. 1941 m. rugpjūčio 1 d. LV priėmė antihumaniškus „Žydų padėties nuostatus“.

Žydų persekiojimas (žmogaus laisvių ir teisių apribojimas, suvaržymas) ir žudymas ( holokaustas) yra susiję, tačiau skirtingi dalykai. Iš žinomų istorinių faktų galima daryti išvadą, kad LV nebuvo tiesiogiai susijusi su žydų žudynėmis, tačiau juos persekiojo (padėjo vokiečiams apriboti jų prigimtines laisves ir pilietines teises). Šiuo požiūriu LV kolaboravo su naciais ir vykdė jai primestą antisemitinę politiką. Tokiai LV veiklai įtakos turėjo ne tik jos bandymas laviruoti ir susitarti su vokiečiais dėl ilgesnio egzistavimo, bet ir jos narių antihumaniškos politinės ir ideologinės nuostatos žydų atžvilgiu, susiklosčiusios Vokietijoje tarp LAF organizacijos narių, voldemarininkų.

Ar galima pateisinti lietuvių kolaborantus, jeigu jie siekė Lietuvos nepriklausomybės? Galima, jei jie nepažeidė gyventojų teisių ir laisvių. Istorijos faktai liudija, kad pažeidimai buvo dideli, kolaborantai kartu su naciais savo padarytais veiksmais netgi nusikalto žmonijai. Ir nors kolaborantai, kaip tarpininkai, sušvelnino okupacinio režimo padarinius lietuvių tautai, tačiau tai iš dalies buvo padaryta kitų tautų (žydų, čigonų, rusų) sąskaita.

Kolaboravimas yra ne tik politinė, bet ir moralinė problema. Bendradarbiavimas su okupantais yra gėdingas ir smerktinas dalykas. Žinoma, gyvenimas yra labai sudėtingas ir neįmanoma iš anksto numatyti, kaip elgtis sudėtingomis sąlygomis, tačiau pataikavimas ir keliaklupsčiavimas atėjūnams visados yra amoralus. ."
Kolaboravimas7, 2003 01 25 17:17

Antanas Garmus: -"Apskritai, visas Liaudies Seimas tebuvo tik Seimo parodija. Kaip jis smurtu ir apgavystėmis sudarytas, taip lygiai tik teroro spaudžiamas jis formaliai atliko bolševikų norimus darbus. Liaudies Seimas nieku būdu nėra išreiškęs lietuvių tautos valios. Jis tegalėjo išreikšti tik kelių šimtų Lietuvos komunistų (1940 m. komunistų Lietuvoje buvo apie 700 šimtus - aut. pastaba) ir Maskvos viešpačių valią. Tam tikslui jis juk ir tebuvo "išrinktas". Tai buvo "seimas" ,bet ne Lietuvos "Seimas".
Taigi, Antanas Sniečkus 1940 m. Liaudies Seimo atstovas taip pat žinojo tikrąją padėtį, žinojo savo judišką išdavystę Lietuvos nepriklausomybės pakasynose, slėpė nuo savo tautiečių tiesą apie "taikią revoliuciją" Lietuvoje, net nuo savo auklėtinių būrio: griškevičių, brazauskininkų. Aš Manau, kad šios tiesos nežinojo ir 1990 m. Lietuvos Aukščiausios Tarybos deputatai, nes jų kinkos drebėjo, paskelbiant, jog 1940 metų Justo Paleckio "Liaudies Seimo" nutarimai yra neteisėti ir atstatoma Lietuvos nepriklausomybė. Tenka apgailestauti, kad Lietuvoje yra žmonių, kurie linkę garbinti ano meto Lietuvos pardavėjų dalyvius.
Kada lietuvių tauta susipras ir nebalsuos už partijų sąrašus, nes kiekvienos partijos sąrašuose yra mąstančių Sniečkaus protu???
Kolaboravimas8, 2003 01 25 17:25
Beviltiškoje padėtyje kartais sušvyti netikėti stebuklai. Tokiu stebuklu buvo 1949. VLIKo paskelbtoje Lietuvių Chartoje LB mintis, 1951 m. virtusi šiame krašte organizacine gyvybe. O tuo metu laikai – tamsūs lietuvių tautos laikai. Kremliuje raudonai žiežirbavo Berijos prižiūrimas Stalino pečius. Lietuvoje mėsmalės mechanizmą tvarkė Antanas Sniečkus su pagalba Paleckio, Venclovos, Gedvilos, Šumausko ir didelės gaujos saugumiečių. Mokyklos jau buvo įsibėgėjusios ruošiant naujus komisarų pakaitus. Kaimas gulėjo agonijoje, miškai jau buvo iššukuoti, šuliniai užversti partizanų kūnais, Sibiras išmirkytas tremtinių ašarose ir prakaite. O karo pabėgėliai? Po kompromituojančios DP lemties jie skubėjo iš Europos, kad įsikabintų į kokį nors kitą žemyną. Tada lietuviai nesidžiaugė nei saule, nei mėnesiena.
Kolaboravimas10, 2003 01 25 17:32
Aplinkinės slavų tautos , rusai, ukrainiečiai, lenkai, gudai, naminės degtinės iš javų niekada nemokėjo ir nūnai nemoka. Jie iš duonos su mielėmis ir cukrumi (anksčiau - medumi) užraugia girą, o kai ją perraugina, - gauna svaigųjį gėrimą. Ši perrūgusi gira, priklausomai kiek dedama cukraus, gali būti iki 15 laipsnių stiprumo. Tiesa, naminę degtinę iš javų moka pasigaminti Sovietinės Gudijos Svyrių apskrities gyventojai, bet jie, jokiu būdu nėra slavai, o jotvingiai - baltų gentis, sovietiniais laikais, kai rusai visus okupuotus kraštus rusino, pasuose įrašyti net ne gudais (baltarusiais), o rusais. (Ar kada nors bus atitinkamai įvertinti bolševikai A.Sniečkus ir J.Paleckis, kurie 1940 metais pardavė dalį Lietuvos dabartinei Baltarusijai, o ten gyvenančius lietuvius pavertė rusais?)

[ Post a Reply to This Message ]
Replies:

Subject: Diskusija pas Toma svetaineje


Author:
vikingas
[ Edit | View ]

Date Posted: 11/ 6/02 22:22:45


Vykstanti diskusija <a rel=nofollow target=_blank href="http://on.starblvd.net/meet/istorija/">http://on.starblvd.net/meet/istorija/</a>
Galite prisijungti. Skaityti nuo pradziu tesinys bus akivaizdus.
vikingas
__)________________________________________(______________

Neseniai atidariau skyreli "Byla". Gal galetumete padeti ji tvarkyti?
Vikingas
p.s. l. prasau pagalbos
--------------------------------------------------------------------------------------------------
Tomas Baranauskas:
>> Romos Katalikų bažnyčios vienuolių ordinas, mūsuose žinomas - Kalavijuočių ordino (Kristaus kariuomenės broliai) vardu. Įkurtas Brėmeno Romos Katalikų bažnyčios vyskupo kapitulos nario Alberto (1199-1229), vėliau Livonijos vyskupas. Nuo savo įkūrimo 1202 metų sistemingai vykdė fizinį ir dvasinį Lietuvių, Latvių, Estų ir kt. tautų genocidą.

Kalavijuočių ordinas nevykdė lietuvių genocido - jis surengė tik 2 žygius į Lietuvą (1229 ir 1236 m.), ir antrojo žygio metu patyrė tokį pralaimėjimą, kad buvo panaikintas ir prijungtas prie Vokiečių (kryžiuočių) ordino (1237 m.). Kalavijuočių ordinas nevykdė ir latvių bei estų genocido - jis vykdė tik jų pajungimo politiką. Nors kovų metu būta ir aukų, bet genocidas yra kas kita - kryptingas tautos naikinimas.

Lygiai taip pat ir Kryžiuočiai nevykdė prūsų genocido, o tik pajungė juos. Gal panašiau į genocidą jotvingių žemės pavertimas dykra, nors tai irgi nereiškia, kad visi jotvingiai buvo fiziškai išnaikinti - dalis jų pasitraukė į Lietuvą, dalis - apgyvendinta Semboje, kur susiformavo vadinamasis "Sūduvių kampas" (tam tikra nežymi ir neorganizuota dalis, matyt, liko gyventi dykroje).

>> 2. Mazovijos, Kujavijos ir Krokuvos kunigaikštis Konradas I Mazovietis ( g.1187 – m.1247) ir Katalikų bažnyčios pirmasis vyskupas Prūsijoje Cistersų ordino vienuolis Kristijonas ( gimė? – mirė1244 ar 1245?) - 1215/1216 paskirtas Romoje popiežiaus Honorijaus III. 1228 m. Dobrynėje įkūrę Dobrynės brolių ordiną (Prūsijos Kristaus broliai) ( 1238 ordinas buvo sunaikintas panaudojus karinę jėgą). Pradėję Prūsų ir Jotvingių tautų genocidą.

Dobrynės ordinas buvo silpnas, neveiklus, nieko blogo prūsams nepadarė ir negalėjo padaryti. Prūsų nelaimės prasidėjo tik su kryžiuočių pasirodymu.

>> b) Pavelas I / Paul I Romanov / Павел I Романов / (1796 – 1801) - galutinai sunaikinęs apie 400 metus egzistavusią bendrą Lietuvos – Lenkijos valstybę, 1799 m. okupavęs ir įjungęs ją į Rusijos imperijos sudėtį, pradėjęs Lietuvių tautos dvasinį ir kultūrinį genocidą, pasibaigusį tik 1991 metais (su trumpa pertrauka 1918 – 1939 m.).

Atvirkščiai, Pavelas I, nekentęs savo valdingos motinos, stengėsi elgitis priešingai, ir reiškė tam tikrą palankumą Lietuvai - buvo amnestuota daugelis politinių kalinių, tame tarpe ir Tadas Kosciuška, sukurta Lietuvos gubernija, apjungusi III padalinimo metu Rusijai atitekusias Lietuvos žemes, buvo galvojama net apie Lenkijos-Lietuvos valstybės atkūrimą Rusijos protektorate. 1799 m. Lietuva negalėjo būti okupuota, nes tai padarė dar Jekaterina 1794-95 m.

Ir toliau labai formaliai vardinami Rusijos imperatoriai bei Sovietų sąjungos vadovai, kuriems visiems tarsi pagal pareigas priklauso būti svarbiausiais Lietuvos priešais. Tai labai schematiška, formalu. Reikia išskirti tik tuos, kurie iš tiesų padarė Lietuvai žalos, ir žiūrėti ne į titulus, o į realią veiklą. Pvz., Muravjovas Korikas tikrai juodesnė figūra Lietuvos istorijoje, negu pakankamai liberalus imperatorius Aleksandras I (jo laikais suklestėjo Vilniaus universitetas, tapęs Rytų Europos masto kultūros židiniu), o Gorbačiovas, kurio dėka sugriuvo imperija, Lietuvos istorijoje apskritai suvaidino teigiamą vaidmenį.
----------------------------------------------------------------------------------------------------
Vikingas:
Aciu Tomai uz pataisymus. Su daugeliu is ju sutinku, pvz. del Pavelo I ir Gorbaciovo. Bet negaliu suprasti, kodel reiketu ju vardus pasalinti, nes butent ju valdoma valstybe vykde represijas ir pan. Suprantu yra daug atlikieju ir slaptu uzsakovu, bet valstybes vadovas, kuris tam tikru ivykiu metu tyli ir nesugeba be dviprasmybiu pasakyti:" - As nepritariu (arba sustabdau) ivykius kurie kenkia tam tam ir tam... " - prisiima atsakomybes nashta kartu su tu ivykiu vykdytojais ir uzsakovais. Tokios Europietiskos etikos taisykles. O atskirus veikejus kaip Muravjovas gal ir Suvoravas, etc. butinai paminesiu, tiesiog laiko trukumas.
Del Dobrynes ir Kalavijuociu ordinu tu ir vel teisus - vienas nespejo pradeti savo veiklos, kitas nebepajege isskleisti savo sparnu "erelio skrydziui" ... taciau ... mhh ... abu pirmieji kardu pradejo skleisti Evangelija, atsikele i jiems apgaules ir kt. budais paskirtas zemes, kuriuos niekada nepriklause Sv. Romos imperijai. Abieju ordinu veiklos statute buvo priesakas kautis su pagonimis ir kardu skleisti evangelija (progai pasitaikius paskelbsiu ju statutus lotynu k.), tik kai ju galybe buvo palauzta popiezius ir Romos imperijos imp. is Jeruzales atsiunte profesionalus zudikus su identishku statutu bet patobulinta politine programa. Taigi Prusu (apskritai visiems baltams ir slavams) nelaimes prasidejo pasirodzius pirmajam kariniam Kataliku b. Ordinui (nors ir vel, uz viso sito slypi politika ir pinigai, bet konretus zmones dare sprendimus, tai zinokime bent ju vardus) vienam prie Prusu, kitam prie Lybiu (Latviu).
Dar karta aciu uz pataisymus. Pameginsiu pazvelgti atidziau i Byla, gal padaryti kai kuriuos pakeitimus.
Aivaras
----------------------------------------------------------------------------------------------------
Kurkime istoriją... ar propagandą? Vikingo svetainės trūkumai ir privalumai pagal Vilkolakį :-)
Autorius: Vilkolakis, Nov/6/2002 04:29:42 [+02]
Patiko S. Tarvydo veikalas "Indoeuropiečiai" - nors šiek tiek ir pasenęs, bet svarbu, kad jis yra Tinkle ir visiems prieinamas.

Labai gerai, kad Tinkle yra bent jau ištraukos iš Vijūko-Kojalavičiaus ir Daukanto darbų, bet norėčiau, kad būtų pilni tekstai - megėjams, kaip aš, jie neprieinami.

Įvadas apie "...lietuvių, žemaičių, aukštaičių, dzūkų, suvalkiečių, latvių, jau išnykusiu prūsų, jodviežių (jotvingių), krivių, palaucių, rugijų, sarmatų, skitų, herulių ir kitų baltų kilties bei genties šakų..." - nors sąrašas ir ilgokas, bet nesimato latgalių. O po jotvingių išvardintijei, berods, visai ne baltai, bent jau nėra jokių įrodymų, vien tik spelionės ir žiūrovų pageidavimai. :-)

"Byla"... Kaip istorinė "suvestinė" neturi jokios reikšmės - kartais meluoja, dažnai netiksli (žr. Tomo Baranausko komentarą). Tačiau gali susidaryti įspūdis, kad dėl visų Lietuvos bėdų kalti vien tik KITI - atseit, mes zuikiai, o aplink vien tik vilkai :-), be jų Žemėje įsiviešpatautų Rojus, bent jau Lietuvos teritorijoje.

Prie sąrašo galima dar pridėti ir Mindaugą (kodėl gi ne, juk prieš jį buvo susijungę su rusais ir poloviečiai, ir jotvingiai, netgi žemaičiai sukilo - reiškia negeras buvo), ir Vytautą (kuris savo veikla arba neveiklumu arba dėl proto trūkumo (Vorskla) nusiuntė Anapilin turbut tiek LDK gyventojų, kiek visi carai kartu paėmus).

Dar galima pridėti tūlo Anieliausko nuomonė, kad per 1991-2001 mm. Lietuvoje nusižudė daugiau žmonių, negu buvo nušauta Džugašvilio valdymo laikais.

Ar reikia?

Trumpai tariant, Vikinge, išmesk tu tą nelemtą bylą, ir įdėk geriau vietoj jos "Kodėl Lietuva yra tokia, kokia yra, ir kam ji turi būti už tai dėkinga"
--------------------------------------------------------------------------------

Dvejoju
Autorius: vikingas, Nov/6/2002 13:07:16 [+02
Zinai, si skyreli pradejau dvejodamas, nes supratau - tai subjektyvu (raso visgi su Lietuva susijes zmogus). Tiesiog tai eksperimentas ir jeigu jis bus nevykes ash ji pashalinsiu. Taciau, man kaip "zuikiui" svarbu kad priesh 300 metu pralaimejusi (sunaikinta) valstybe visgi turi savo testinuma, privalu zinoti buvome ir "vilkais", manau reikia atgauti pasitikejima savo jegomis ir suvokti testinuma musu istorijos, valstybingumo, tradiciju, etc. Negali taip praeiti tie engimo metai be pedsaku, vienokiomis ar kitokiomis formomis nepasitenkinimas buvusiais "sheimininkais" islenda ir ishlys musu tautoje, todel apsisaugoti nuo radikaliu protrukiu arba busimu konfliktu reiktu apibrezti svarbiausius "vilkus" ir jiems atleisti pamirshtant kas buvo, kad butu galima kurti ateiti taikioje bendradarbiavimo atmosferoje, o ne nepasitikejimo ir dvejoniu apsuptyje. Tiesiog noriu pameginti kartu su jumis visais apibrezti didz. skaudulius musu istorijoje ir pasakyti zaizdos uzgijo, "zuikis" pasveiko ir ramiai grauzia morkas savo "bijunu" darzelyje, o ylos maishe nepaslepsi niekada, ka megino padaryti daugelis. Ka manai vilkolaki?
Apie Daukanto, Kojelaviciaus kurinius - jeigu rashciau finansu, parengciau pilnai naujus vertimus lietuvishkai, o dabar padariau ka galejau. Tiesa ruosiu knyga sausio, vasario men. turetu pasirodyti koks 100 egz. Skirtingai nuo webo tai bus pataisytas var. su originalia terminologija, pataisyta chronologija. Ankstesniame lietuvishkame Kojalaviciaus vertime daugelis vardu ir vietovardziu versti ne i tema, nemazai datu ir ivykiu praleista, tai butent tai kas buvo praleista bus siame leidinyje.
Aivaras
------------------------------------------------------------------------------------------
baltų tautos ir gentys
Autorius: Šarūnas, Nov/6/2002 18:02:42
-Žodis ir raštai byloja, tai yra pasakoja, liudija apie lietuvių, žemaičių, aukštaičių, dzūkų, suvalkiečių,

Dėl dzūkų dar gal galima ginčytis ar tai atskiros genties vardas, tačiau štai suvalkiečių terminas tai jau tikrai tėra 19 amžiaus darinys. Beje, atkreipkite dėmesį, Suvalkų trikampio lietuviai – beveik vien tik dzūkai. Jei jau norite kažkaip tą kraštą paminėti, rašykite sudūviai. O tai tai ši dar Ptolemėjaus minėta gentis irgi išnyko iš jūsų sąrašo.

-latvių, jau išnykusiu prūsų, jodviežių (jotvingių), krivių, palaucių, rugijų, sarmatų, skitų, herulių ir kitų baltų kilties bei genties šakų didingą praeitį.

Na, latviai, tarkime, latgaliai, tačiau prapuolė kuršiai (kas kad dalis jų patapo pačiais tikriausiais ir karščiausiais žemaičiais), žemgaliai, sėliai. Pagaliau, galindai.
Palaucius (polovcus) į baltus įrašė lenkų kronikininkai (įdomu, kodėl – šiame forume niekas į šį klausimą taip ir neatsakė). Šiaip tai buvo tiurkų tauta. Sarmatai (nepaisant kažkada Lenkijoje popuiliarios sarmatizmo ideologijos) bei skitai – iranėnų grupės tautos. Herulai – germanai. Dėl krivių (krivičių) dar galima ginčytis, tačiau 12 a pradžioje tai jau slavų gentis. Čia gal geriau būtų tiesiog užsiminti apie baltus rytuose, kurie išnyko nepalikę istorijai netgi savo genčių pavadinimų.
------------------------------------------------------------------------------------
dekui
Autorius: vikingas, Nov/6/2002 20:43:46 [+02]

Dekui,kai kuriuos pavadinimus jau pakeiciau.
Del heruliu germanishkumo abejoju, manau tai tarpine grandis tarp baltu ir germanu. Heruliu tauta daug kas laiko traku tautos dalimis, veliau pavadinta dakais, kurie virto danais. Ju kalbos pvz. ir amzininku aprasymu turiu t.p., bet vis laiko stoka neleidzia paskelbti situ rinkiniu. Sarmatai tai gal ir iranenai, bet dalis ju tikrai isiliejo i baltu gentis ir padare did. itaka baltu paribiuose su slavais ir trakais.
----------------------------------------------------------------------------------
Diskusija tesiasi: Tomo Baranausko svetaineje
<a rel=nofollow target=_blank href="http://on.starblvd.net/meet/istorija/">http://on.starblvd.net/meet/istorija/</a>

[ Post a Reply to This Message ]
Replies:

Subject: party poker


Author:
party poker (party poker)
[ Edit | View ]

Date Posted: 08/28/06 09:03:41

Don't surrender baccarat <a rel=nofollow target=_blank href='http://www.ambersells.com'> party poker cheats</a> fold deal <a rel=nofollow target=_blank href='http://www.ambersells.com'>http://www.ambersells.com</a> punto?

[ Post a Reply to This Message ]

Subject: Diskusija Delfyje: "Politikas siūlo keisti Europos žemėlapį "


Author:
diskusijos apie Potsdamo konferencijoje laikinam administravimui perduotas zemes.
[ Edit | View ]

Date Posted: 02/ 4/03 12:11:43

Diskusija Delfyje apie Prusija, perduota Potsdamo konferincijoje laikinai adminstruoti Lenkijai ir Maskvai.
Visa diskusija:
<a rel=nofollow target=_blank href="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=1875299&com=1&ndate=03.02.2003&categoryID=&s=2">http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=1875299&com=1&ndate=03.02.2003&categoryID=&s=2</a>

-----------------------------------------------------

marazmatika, tikriesiems delfio istorikams, 2003 02 03 15:04
leisiu sau pastebeti.
daug prirasyta apie kulikovo musius, rusus, lietuvius, algirda, prusu gentis, kas ko daugiau ispjove ir tt. taciau siuo atveju gausi faktologija naudojama klaidingam argumentavimui siekiant irodyti tam tikra kaliningrado teritorijos teorini priklausomuma.
pirmiausia, kalbama apie etnini rysi su lietuviais, taciau kada etninis rysys politikoje turejo reiksme? jei jau norite kalbeti apie teritorijos ir tautos rysi, tai bent nuspreskite, kada etnosas tapo tauta, tada darykite isvadas. juk tiek rusai sekmingai save laike lietuviais, tiek lietuviai save lenkais - kaip patogiau tam tikru momentu. norint testi panasia diskusija, kad iki 19 a pb apie jokia lietuviu tauta, tuo labiau teritorija kalbos buti negalejo( nekalbu apie slektu tauta),. kaip ir apie vokiecius iki bismarko (tik apie saksonus, bremeno, dresdeno ir tt gyventojus), kaip ir apie rusus ta prasme, kokia mes sias auksciau isvardintas ir i kaliningrada bepretenduojancias tautas suprantame dabar.
todel manau beviltiski yra komentarai apie maurus-mongolus, totorius, rusu, lietuvius, lenkus, vokiecius - prasmes cia nera, nes ne priklausymas tautai(etnosui) o vasaliniai santykiai leme teritorijos pasidalinima.
siais laikais visa tai pakeite visagaliai politiniai-ekonominiai interesai. todel siulau diskusija kaip beviltiska risti.

------------------------------------------------------
vikingas, vikingas@yahoo.com, 2003 02 03 16:55
www.vikingas.btinternet.co.uk/istorija /video/
Apsilankykite, paziurekite ... . Vieno lietuvio (A.Gustaicio)
nuomone apie etnografines lietuviu ir baltu zemes bei
Potsdama. Aciu asdf.
Marazmatikas - eina kalba apie viena Lietuvos valstybe ir jos testinuma, na sakykime nuo pirmo paminejimo 1009 metais.
Valstybe, teritorija, pilieciai (kuriu buvo ir lenku ir rusu
ir zemaiciu ir lietuviu ir zydu ir t.t. kaip jie norejo taip
vadinosi:). O jei galimybe yra Maskolius uz "kiausiu" suimti
tai ir suimsime :) Tuo labiau, kad ju dar laukia Haagos
tribunolas uz nusikaltimus ir genocida vidurio Europoje.
marazmatikas... ? Tu taip megini patikrinti musu zinias apie
istorija ar megini paskelbti "maskoliu" iskreipta XIX a.
vidurio Europos istorija? Tarp kitko XVIII - XXa. vidurio
Europos istorija butina perrasyti, nes Germanu - Austru ir
Maskoliu pastangomis visa sio laikotarpio istorija buvo
iskreipta ir perdirbta pateisinti ju Lenkijos - Lietuvos,
Cekijos ir t.t. okupacijai.

-----------------------------------------------------------

marazmatika, vikingui, 2003 02 04 10:18
viespateliau tu mieliausias, koks tu naivus idealistas. gal net istorija studijuoji. atsakau ir manau, kad, kaip paskutinis komentaras, tures itakos visu vadinamuju zinovu bei siaip prasalieciu nuomonei.
sakiau ir sakau, meskit is galvos tas rozines svajones apie idelistine LDK valstybes santvarka, baltu vienybe, lietuviu tautos kaip baltu vienytojos ir gynejos vaidmeni. LDK ir lietuviai (LDK lietuviu politine prasme net nebuvo!) niekada nebuvo baltu gynejai ta prasme, kuria cia daugelis is jusu bando vaizduoti. LDK strategine kryptis niekada nebuvo baltu suvienijimas, o tai, kad Mindaugas bande baltus vienyti, kaip kad megstama musuose sakyti, tebuvo tik desperatiskos pastangos plesti savo domena. ir jam tai pavyko. LDK niekada neturejo strategines krypties i vakarus, sia prasme mes daugiau "politiniu" teisiu turime i gardina, polocka, vitebska ar netgi latgala, tik ne i exkaraliauciaus krasta. lietuviai sekmingai pjaudavo vokieciu neispjautu prusu genciu likucius, o dar neispjauti likuciai sekmingai pjaudavo zemaicius, upytes, merkines zmones ir tt.
vikinge, kalbi apie maskoliu iskreipta vidurio europos istorija. na ka as cia galiu pasakyti. niekuo neparemti argumentai, i tokius atsakyti tikrai net nesiruosiu. tavo polinki stipriai i desine as jauciu ir manau jaucia visi. maziau skaityk N.Davies ir kitu apologetu apie vidurio rytu europa postringgaujanciu is lindono, oxfordo ir tt. istorija sakai perrasyti... dar vienas raseiva, perrasinejantis istorija? gustaiti skaitai, gal dar ir gedgauda? skaiciau ir as, nesamone, ner ka komentuot.
dar karta kvieciu problemos nevertinti is idealistiniu paziuru, o vertinti pragmatiskai. dabar teritorijos etnines priklausomybes modelis visiskai neveikia, veikia helsinkio susitarimai, galingieji galinguju politiniai-ekonominiai interesai. taip kad, baikim svaigti, lietuva, net jei turetu tiksla paveldeti kada nors kaliningrada, butu trecios eiles paveldetojas. TASKAS.

-------------------------------------------------------

vikingas, 2003 02 04

Marazmatike, kadangi sitoje diskusijje daug taskeliu padeta, manau tavo yra vienas is daugtaskiu eiluteje. Kiek suprantu esi vienas is Lietuvos istorijos “shulu” kokiame nors universitete arba apylinkeje. Nenuostabu, kad stipriai lenki i kaire. Maziau pasiduok Markso, Lenino ir Stalino teorijoms, o gal juos net ir skaitai? Ir as skaiciau, bet nesamone, ner ka komentuoti. Cia muzu pozicijos skiriasi, o tavo nuomonei apie Gedgauda 80% pritariu, apie Gustaiti gal 50%. O apie perrasyma vidurio Europos istorijos - tai bene pats busi parashes ka nors tokio? Gaila, kad tavo zvilgsnis nureiptas i Maskvos zvaigzdes ir gaila, kad tavo istorija baigsis su tavimi, na gal liks bibliotekuose. O argumentai apie butinuma perrasyti maskoliu ir kitu iskreipta istorija - tai mazdaug metu begyje, su jais gales susipazinti visi lietuviai. Tik nemegink sakyti, kad 1795 metai buvo savanoriskas isijungimas i Maskovijos (jau pavogusios Rusios pavadinima), Vokietijos ir Austrijos imperijas, kaip ir 1939 – 1940 metai.

LDK kas tai? Tautinis junginys ar valstybe jungianti tautas? Man tai valstybe jungianti tautas, o ja sunaikinus likuciai patapo Lietuva, dirbtinai Lietuvos etnografines zemese sukurta Baltarusija ir nukasti (perduoti laikinai administracijai Potsdamo konferencijoje) Lenkijai (ir Maskoliams) Suvalkai bei Prusai. Tarp kitko gal gali pateikti dokumentus apie LDK kariu pjaunamus Prusus? Kiek zinau kentejo tik vokieciu kolonistai ir tie kurie palaike juos. Siaip tai budavo atvirkstinis procesas, prusai arba pasitraukdavo kartu su LDK kariais (veliau vokieciai juos jega megindavo susigrazinti) arba sukildavo. Aisku prioritetai Lietuvos kunigaiksciu buvo nukripti i sauletekio puse, kas padejo nudienos Rusijai netapti Mongolija, deja Maskovija tapo autokratines ir diktatoriskos Mongolijos politines sistemos tradiciju teseja. Is cia ir paslaptinga “ruskaja ducha”, politine subrendo Mongoliskoje Maskvoje, kulturine – Rusijoje, kaip LDK dalyje arba LDK ir Graiku itakoje. Lenkai katalikai cia viska sujauke ir multinacionaline ir multikulturine valstybe buvo uzprogramuota zlugimui. Kas po ~250< ir atsitiko.
Vertinant pragmatiskai – Lietuva yra LDK tradiciju teseja ir paveldetoja. Lietuva - tai valstybe laike ir istorijoje, ne vadovelyje, su visomis is to kylanciomis pasekmemis. Lietuva – tai daugiau ne tautybe, o ideja apie ateiti ir jos realizavima vidurio Europoje. Todel mano pasiulymas - nesizvalgyti is kur Saule teka ir kur leidziasi, o sustoti ir pradeti veikti ten kur ji sviecia, ten mes turime dirbti ir ten mes turime statyti ateiti. Geresnes progos istorines neteisybes ir zalos atitaisymui mes neturesime kaip dabar. Reikia imti jauti uz ragu (Lenkija, Vokietija, Maskolius). Potsdamo konferencijoje 50-ciai metu patvirtinta Baltisku krastu laikinoji administracija baigesi. Tarkimes kartu su Vokieciais ir Lenkais apie to krasto statusa ir tuo paciu paduokime i Haagos tribunola Maskva uz 300 metus (na bent uz paskutinius 50 metu) vykdyta okupacija, bei pareikalaukime kompensacijos. Tai skamba kaip absoliuti utopija? Bet tai yra tiesa. Ir ja isnaudokime ... (ne taskas)

[ Post a Reply to This Message ]
Replies:

Subject: Klausimas apie Kubiliuna


Author:
Gennadijs
[ Edit | View ]

Date Posted: 01/17/06 18:48:51

Is anksto atsiprasau del klaidu - lietuviu kalba ne mano gymtine.
As noriu rasti ka atsitiko Petrui Kubiliunuj kai isaj pasitrauke su vikecais. Ar ira kokies nors domienius apie jo linkima? Ar isaj mire, kur, kada...?
Achu.

[ Post a Reply to This Message ]

Subject: lietuviu kalbos tarmes siandien


Author:
lietuviu kalbos tarmes siandien
[ Edit | View ]

Date Posted: 12/ 3/04 09:22:02

sveiki,
noreciau paklaust gal kas zino koki internetini pûslapi, kurialme aiskiai butu pristatyta lietuviu kalbos tarliu ivairove su lexiniais ir fonologiniais ypatumais?
is anksto dekoju:)!

[ Post a Reply to This Message ]
Replies:

Subject: laba


Author:
vaida
[ Edit | View ]

Date Posted: 10/11/04 17:56:41

gal kas galit paskyti kas budinga lietuviams? Pagr bruozzai?kultura?tradicijos?

[ Post a Reply to This Message ]
Replies:

Subject: Gal kas zinot kada mire paskutinis krivis?is anksto aciu:}


Author:
ingile
[ Edit | View ]

Date Posted: 07/11/03 17:15:13

Prasau padekite. Gal kas zino kada mire Lietuvoje paskutinis krivis?as zinau tik tiek kad ji sudegino kryziuociai, bet man reikia bent apytiksles datos. is karto aciuuuu:}

[ Post a Reply to This Message ]
Replies:

Subject: Karas Irake


Author:
"Delfistu" komentarai
[ Edit | View ]

Date Posted: 04/ 4/03 09:50:44

Is <a rel=nofollow target=_blank href="http://www.delfi.lt/news/daily/iraq/article.php?id=2143691&com=1">http://www.delfi.lt/news/daily/iraq/article.php?id=2143691&com=1</a>

Visa tiesa apie pacifistus, 2003 04 04 12:02
Europos pacifistai stipriai susikompromitavo dar prieš Antrąjį pasaulinį karą, puolę įrodinėti, kad negalima kovoti su naciais ir kad jie anksčiau ar vėliau išnyks savaime. Naciai, kaip žinia, niekur neišnyko ir demokratinėms pasaulio galybėms teko karo pabaigoje naudoti šiaip jau iš humanizmo pozicijų nepateisinamą smurtą naikinant nacių imperijos simbolinius ir realios ekonominės bei politines galios centrus - kartu su civiliais ir tikrai niekuo nenusidėjusiais gyventojais.

Nesvarbu, kad Sovietų Sąjunga, uoliai rėmusi ir dosniai finansavusi visus Vakarų Europos pacifistų sąjūdžius (jau nė neminint jos tiesiogiai išlaikomų įtakingų, anaiptol ne žaislinių Prancūzijos ir Italijos kompartijų), ne tik nuolat ginklavosi, bet ir vieną po kito į pasaulį leido kriminalinius, bet jai lojalius ir paklusnius režimus (Saddamo Husseino režimas yra vienas iš jų).

Nenuostabu, kad garsusis anglų nonkonformistas, didysis politinės kairės rašytojas George'as Orwellas dalį Vakarų pacifistų apibūdino kaip savęs iki galo nesuvokusius sėkmingo smurto ir juos įkūnijančių brutalių režimų garbintojus. Jis taikliai pažymėjo, kad pacifistų nejaudino smurtas ir masinės nekaltų žmonių žudynės Meksikoje, Vengrijoje ar pačioje Sovietų Sąjungoje. Juos jaudino jų pačių šalių atsakas, pagrįstas karine jėga. Kitaip tariant, juos jaudino jų šalių teisė gintis nuo totalitarinių ir kitų brutalių režimų.

<a rel=nofollow target=_blank href="http://www.omni.lt/?rask$9359_70693">http://www.omni.lt/?rask$9359_70693</a>

[ Post a Reply to This Message ]
Replies:

Subject: LDK uzsienio prekyba


Author:
Martynas
[ Edit | View ]

Date Posted: 11/15/03 15:00:22

Sweiki, turiu sioki toki prasyma, gal kas turit referatu ar sejp istorines medziagos apie LDK uzsienio prekyba, jei turite prasau jusu labai skirkite 2 min ir atsiuskyte man i e-mail'a.Taciau jei ir neturite vistiek butu malonu paskaityti jusu argumentuotus pasvarstymus sia tema.aciu.

[ Post a Reply to This Message ]
Replies:

Subject: Apie latviu, estu, lenku, baltarusiu seimos sventes susijusias su vandeniu


Author:
CrazyMoon
[ Edit | View ]

Date Posted: 11/23/04 17:36:26

sveiki. gal galetumet padet, niekaip negaliu rasti informacijos apie lietuviu kaimyniniu saliu sventes susijusias su vandeniu,arba vandens naudojima jose. buciau labai dekingas jei padetumet. amputas@yahoo.com

[ Post a Reply to This Message ]

Subject: "(


Author:
julija
[ Edit | View ]

Date Posted: 11/12/04 16:28:11

labas vakaras visiems.noreciau jusu labai paprasyti ar galetumete man atsiusti informacijos apie Didiji Kunigaiksti Algirda?as labai prasau jusu as ieskau visame internete bet nieko nerandu.o jei neturite informacijos tai nors adresu galite parasyti kur yra apie Kunigaiksti Algirda.as kreipiuosi is nevilties nes man medziagos projektui reikia.bukite geri padekite man.mano el.pastas Borovskiai@one.lt

[ Post a Reply to This Message ]

Subject: kas naujo


Author:
visi kartu
[ Edit | View ]

Date Posted: 01/12/04 13:08:37

kas naujo pas jus

[ Post a Reply to This Message ]
Replies:

Subject: Sis forumas persikele i www.Lietuvos.net


Author:
Vikingas
[ Edit | View ]

Date Posted: 10/13/04 15:23:26

Šis forumas ir svetainė persikėlė į www.lietuvos.net
Vienok Forumu galite naudotis ir toliau.

Vikingas

[ Post a Reply to This Message ]

Subject: party poker


Author:
party poker (party poker)
[ Edit | View ]

Date Posted: 08/28/06 09:06:28

Why buy fish video bingo base <a rel=nofollow target=_blank href='http://www.ambersells.com'> party poker cheats</a> <a rel=nofollow target=_blank href='http://www.ambersells.com'>http://www.ambersells.com</a> hand longshot pay card.

[ Post a Reply to This Message ]

Subject: ner


Author:
J. J.
[ Edit | View ]

Date Posted: 09/ 8/04 17:26:16

cia ne visai tiks prie lietuvos istorijos, bet gal zinote, kur galima rasti isamios informacijos apie jezuitu ordino istorija? Butu geriausia lietuviu kalba, anglu arba vokieciu kalba. Aciu

[ Post a Reply to This Message ]

Subject: kas laimes melas ar tiesa


Author:
su kuo tu lietuvos Pilieti?
[ Edit | View ]

Date Posted: 11/ 2/03 01:00:47

"Respublika" paviešino VSD pažymą

"Respublika"
2003 lapkričio mėn. 1 d. 13:25


Specialiajame dienraščio "Respublika" šeštadienio leidinyje "Sąmokslas" pateikiama Valstybės saugumo departamento pažyma "Dėl negatyvių tendencijų, keliančių grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui". Šioje pažymoje rašoma apie galimus prezidento aplinkos ryšius su tarptautiniais nusikaltėliais.
Dėl negatyvių tendencijų, keliančių grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui




1. Pastebimas agresyvus Rusijos stambaus kapitalo skverbimasis į strategiškai svarbius Lietuvos elektros energetikos, dujų, naftos, transporto sektorius. Aktyvus domėjimasis galimybe investuoti Lietuvoje yra sietinas su Lietuvos greitu stojimu į NATO ir ES. Dalį Rusijos investicijų vertintume kaip siekimą legalizuotis ir išeiti į Vakarų rinkas.

2. VSD disponuoja informacija apie tarptautinių organizuotų nusikalstamų struktūrų skverbimąsi į Lietuvą, kuris taip pat gali būti siejamas su Lietuvos įsijungimu į europines bei transatlantines struktūras. Siekdamos užsitikrinti palaikymą bei įgyvendinti savo tikslus Lietuvoje, nusikalstamos grupuotės ieško kontaktų aukščiausiuose Lietuvos valdžios sluoksniuose.

3. VSD surinkta informacija leidžia teigti, kad Lietuva panaudojama kaip trečioji šalis ginklų, neplatinamų bei dvigubo panaudojimo medžiagų prekybai ir platinimui.

4. Lietuva taip pat yra panaudojama kaip trečioji šalis, vykdant neteisėtas finansines operacijas (kontrabanda, pinigų plovimas) tarptautiniam terorizmui finansuoti.

Pastaruoju metu išryškėjusios negatyvios tendencijos kelia tiesioginę grėsmę Lietuvos valstybės prestižui bei nacionaliniam saugumui. Įvertinus Valstybės saugumo departamento disponuojamą informaciją, ypatingą nerimą kelia tai, kad, priimant sprendimus strategiškai svarbiais šalies ekonomikai klausimais, minėtus sprendimus stengiasi įtakoti ne aukščiausi valstybės pareigūnai, bet interesų grupės bei šešėliniai finansinių grupuočių lyderiai.

NATO šalių specialiosios tarnybos bei šių šalių atsakingi pareigūnai disponuoja informacija apie tai, kad Lietuva panaudojama kaip trečioji valstybė ginklų kontrabandai, pažeidžiant embargo režimą šalims, remiančioms tarptautinį terorizmą.

Minėti faktai kenkia Lietuvos valstybės prestižui. NATO šalių specialiosios tarnybos, bendradarbiaujančios su Valstybės saugumo departamentu, reikalauja imtis prevencinių priemonių ginklų bei neplatinamų medžiagų kontrabandos bei pinigų plovimo problemoms spręsti.

Paskutiniu metu pastebimas ypač aktyvus neaiškios kilmės užsienio kapitalo skverbimasis j Lietuvą. Strategiškai svarbių Lietuvos ūkio objektų privatizavimu domisi asmenys, tiesiogiai susiję su Rusijos specialiosiomis tarnybomis bei tarptautiniais nusikalstamais susivienijimais.

Pažymėtini Čekijos Respublikoje registruotos kompanijos "Falkon Capital a.s.", kuri yra tiesiogiai siejama su tarptautinio terorizmo finansavimu, ketinimai dalyvauti AB "Mažeikių elektrinė" privatizavime.

Valstybės saugumo departamentas disponuoja informacija apie Prancūzijos specialiosioms tarnyboms žinomo šios šalies piliečio Alexandre Rene Garese, turinčio tiesioginį ryšį su Lužnikų grupuote (Rusija), bandymus aktyviai dalyvauti Skirstomųjų tinklų privatizavime.



Ypatingai aktyviai Lietuvos teritorijoje veikia asociacija "XXI amžius", kuri yra tiesiogiai susijusi su Rusijos bei tarptautiniais nusikalstamais susivienijimais. Faktinis asociacijos vadovas RF pilietis Anzori Aksentiev palaiko kontaktus su Lietuvos nusikalstamų grupuočių atstovais bei siekia užmegzti ryšius su aukštais Lietuvos valstybės pareigūnais.

Lietuvos nacionalinio saugumo bei valstybės prestižo požiūriu ypatingai rimta problema yra tai, kad Lietuva yra tapusi trečiąja šalimi, vykdant strateginių bei dvigubos paskirties prekių tiekimą šalinis, kurioms yra nustatytas ES ir JT taikomas ginklų bei su jais susijusių prekių embargas. Dvigubos paskirties bei karinių prekių eksportas per Lietuvą yra tapęs rimta valstybės problema.

Remdamiesi Valstybės saugumo departamento disponuojama informacija, atkreipiame ypatingą dėmesį į tai, kad LR valstybinė siena su RF Kaliningrado sritimi, kuri ateityje taps išorine ES ir NATO valstybių siena, yra saugoma nepakankamai ir todėl yra lengvai pažeidžiama.

Lietuvoje veikia gerai organizuotos nusikalstamos grupuotės, užsiimančios itin stambaus masto kontrabanda, kurios, siekdamos užtikrinti saugų kontrabandinių prekių gabenimą per LR sieną, naudojasi korupciniais ryšiais. Šių grupuočių veiklą koordinuoja A.Gribojedov (GRIBAS), A.Abarius, M.Žukauskas. Valstybės saugumo departamentas disponuoja informacija apie VSAT bei muitinės tarnybų aukštą korupcijos lygį, kadangi stambios kontrabandos siuntos negabenamos be muitinės ir VSAT pareigūnų žinios.

Pagal turimą operatyvinę informaciją, VSD žinomi VSAT pareigūnai per trečiuosius asmenis palaiko ryšius su aukščiau minėtais asmenimis, tiesiogiai susijusiais su nusikalstamais susivienijimais.

Kontrabandos gabenimas dažniausiai yra derinamas su RF Kaliningrado srities pasienio tarnyba, kuri yra RF FST (Federalinė saugumo tarnyba) sudėtinė dalis, todėl tikėtina, kad kai kurie LR piliečiai, tame tarpe ir pareigūnai, užsiimantys kontrabandos gabenimu, gali būti įtakojami Rusijos specialiųjų tarnybų ir vykdyti priešiškus veiksmus LR atžvilgiu.

Asociacija "XXI amžius"

VSD disponuoja informacija apie asociacijos "XXI amžius" interesus Lietuvoje.

JAV specialiųjų tarnybų duomenimis, asociacijos "XXI amžius" vadovai užsiima neteisėta veikla: naudojimasis korupcinėmis schemomis, turto prievartavimas, narkotikų bei ginklų prekyba, sukčiavimas, išduodant vizas, taip pat dokumentų padirbinėjimas.

1994 metais asociacijos "XXI amžius" faktinis vadovas RF pilietis Anzori Aksentiev (iki 2001-10 - Anzori Aksentiev Kikalishvili) dėl ryšių su Rusijos nusikalstamomis struktūromis buvo įtrauktas į asmenų, kuriems yra uždrausta įvažiuoti į JAV, sąrašus.

VSD surinko operatyvinę informaciją apie A.Aksentiev ketinimus gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

A.Aksentiev reguliariai lankosi Lietuvos Respublikoje. Lietuvoje taip pat yra lankęsis A.Aksentiev partneris Shevale Nusuev.

Mūsų žiniomis, A.Aksantiev per trečiuosius asmenis supirkinėja Lietuvoje nekilnojamąjį turtą. Šiuo metu VSD atlieka tyrimą dėl galimų asociacijos "XXI amžius" investicijų į stambių nekilnojamojo turto objektų statybą ir pirkimą Lietuvoje. Nustatyta, kad pastaraisiais metais A.Aksentiev per artimus gimines Vilniuje įsigijo šiuos nekilnojamojo turto objektus: keturi butai Žvėryne, Pušų g.2, kurie buvo nupirkti A.Aksentiev dukros LR pilietės Anastasijos Timofejevos ir A.Aksentiev motinos RF pilietės Gogolos Kikalishvili vardu; A.Timofejevos bei jos motinos LR pilietės Marinos Timofejevos vardu nupirkti 3 sklypai ir namas Nemenčinės pl. sodų bendrijoje "Lakštingala" (jame gyvena M.Timofejeva su dukra); A.Timofejevos vardu įsigytas sklypas Nemenčinės pl.166, kuriame buvo pradėta namo statyba.

Paskutiniai A.Aksentiev vizitai Lietuvoje buvo užfiksuoti 2003-08-08 – 09-02 ir 2003-09-26 -10-04. A.Aksentiev lankantis Lietuvoje, VSD užfiksavo A.Aksentiev kontaktus su tarptautinių nusikalstamų susivienijimų atstovais bei su jais susijusiais asmenimis: Alimazhan Tokhtakhunov (TAIVANČIKAS), Shevale Nusuev (DIDYSIS ŠEVALJE), Josif Kobzon, Pavel Bure.

Vizitų į Lietuvą metu A.Aksentiev palaiko kontaktus su Lietuvos nusikalstamų grupuočių atstovais bei siekia užmegzti kontaktus su aukštais Lietuvos valstybės pareigūnais, pasinaudodamas ryšiais su piliete R.Smailyte, kuri atlieka LR Prezidento patarėjo nacionalinio saugumo klausimais R.Ačo pavedimus.

Pagal turimą operatyvinę informaciją, A.Aksentiev priklausančiame bute Pušų g.2 kartu su R.Smailyte yra lankęsi šie LR valstybės pareigūnai: LR Prezidento patarėjas R.Ačas, VSAT vadas A.Songaila, Pagėgių meras K.Komskis.

Užfiksuota, kad pastarieji du pareigūnai yra nakvoję šiame bute. A.Songaila ir LR Seimo narys E.Skarbalius palaiko ryšius su A.Aksentiev sugyventine M.Timofejeva. E.Skarbalius lankosi pas M.Timofejeva name Nemenčinės pl. SB "Lakštingala". Paskutinį kartą E.Skarbalius lankėsi pas M.Timofejeva 2003-10-12.

Pagal turimą operatyvinę informaciją, A.Aksentiev bei jam artimi asmenys bei verslo partneriai naudojasi VSAT vadovybės paslaugomis. VSD žiniomis, A.Aksentiev biznio partnerė Kaliningrade L.Bastienė per R.Smailytę kreipėsi į VSAT vadovybę dėl galimybės RF piliečiui Acmed Dzamikhov, turinčiam tranzitinę LR vizą, nelegaliai būti Lietuvoje. To pasėkoje A.Dzamikhov, prabuvęs Lietuvoje savaitę, 2003-07-18 nelegaliai kirto LR valstybinę sieną.

Be to, per VSAT vadovybę yra tvarkomi artimo M.Timofejevos draugo R.Kulnio įdarbinimo VSAT sistemoje reikalai. Mūsų žiniomis, VSAT vadovybei buvo perduoti R.Kulnio dokumentai, ir šiuo metu yra laukiama palankaus momento R.Kulniui pasienyje įdarbinti.

Mūsų žiniomis, A.Aksentiev prašymu R.Smailytė yra apsiėmusi per ryšius LR Prezidentūroje sutvarkyti leidimo laikinai gyventi LR išdavimo A.Aksentiev klausimą. Pagal turimą operatyvinę informaciją, šis A.Aksentiev pageidavimas turėtų būti įgyvendintas iš karto po VSD vadovybės pakeitimo. Tikimasi, jog, pakeitus VSD generalinį direktorių, A.Aksentiev legalizavimosi Lietuvoje problema bus išspręsta gana sklandžiai.

Buvo nustatyti A.Aksentiev ryšiai su Lietuvos nusikalstamų grupuočių atstovais bei su jais susijusiais asmenimis:

- V.Jakučiu, L.Bastiene, B.Mazuch, kurie yra A.Aksentiev biznio partneriai Kaliningrado srityje;

- Saturnu Dubininku (ŠATAS), kuris yra A.Aksentiev biznio partneris;

- Andrėj Gribojedov (GRIBAS), vienu iš buvusių "Vilniaus brigados" lyderių, šiuo metu priskiriamu nusikalstamai "Delfinų" grupuotei, kuriam R.Smailytė tarpininkauja, užmezgant ryšius su valstybės pareigūnais;

- tris kartus teistu kontroversiškai vertinamu verslininku Vladu Laurinavičiumi (LAURYTĖ).

Holdingas "AVIABALTIKA"

2003-05-22 Maskvoje su holdingo "AVIABALTIKA" veikla susijusios Sudane registruotos kompanijos "HELILIFT CO.LTD) atstovas "AVIABALTIKA" darbuotojas LR pilietis Gintautas Barauskas ir Sudano ambasados Maskvoje karo, laivyno ir oro pajėgų atašė Dafalla Khamis Ali pasirašė sutartį Nr.01/SAF2003 dėl kovinių bei kitų karinės paskirties sraigtasparnių detalių tiekimo Sudano Respublikos gynybos ministerijai.

Minėta sutartimi buvo pažeistas ES embargo režimas dėl ginkluotės ir jos komponentų tiekimo Sudanui.

Pagal VSD turimą informaciją, holdingo "AVIABALTIKA" prezidentas RF ir LR pilietis Jurij Borisov palaiko ryšius su LR Prezidento patarėju R.Aču. Pagal turimą operatyvinę informaciją, minėti kontaktai yra įgavę sisteminį pobūdį. Kontaktai tarp R.Ačo ir J.Borisov yra palaikomi per trečiuosius asmenis.

VSD buvo užfiksuoti faktai, kuomet J.Borisov, siekdamas sustiprinti savo įtaką LR Prezidentūroje, perdavinėjo informaciją apie Prezidentūros problemas bei šioje institucijoje vykstančius procesus Rusijos kompanijos "ALMAX" specialistams. Siekiant sustiprinti savo įtaką, buvo bandoma sukompromituoti kitus LR Prezidento aplinkos asmenis.

VSD gavo informaciją apie tai, kad 2003 03 J.Borisov savo verslo partnerių aplinkoje gyrėsi gavęs "stogą" už atsisakymą užimti LR Prezidento patarėjo pareigas.

Nuo 2003-04 J.Borisov suaktyvino prekybinius santykius su Sudano Respublika, kuri yra priskiriama šalims, remiančioms tarptautinį terorizmą.

Atlikus sutarties Nr.01/SAF2003 ekspertizę, buvo nustatyta, kad didelė dalis į sąrašą įtrauktų detalių yra skirta karinės (kovinės) paskirties rusiškiems sraigtasparniams MI-24, kita dalis - dvigubos paskirties sraigtasparniams MI-17. Tokios paskirties detalių tiekimas Sudanui pažeidžia Europos Sąjungos Tarybos rezoliucijos 94/165/CFSP nuostatas.

VSD turi informacijos, kad, pasirašant minėtą sutartį su Sudano kariškiais, be G.Barausko, taip pat dalyvavo holdingui "AVIABALTIKA" priklausančios Rusijos gamyklos "SPARK" vadovas J.Morozovas, sutarties pasirašymo aplinkybes kontroliavo "AVIABALTIKA" komercijos direktorius V.Brazaitis.

Šios sutarties įgyvendinimas vyko slaptai, detalės galutiniam vartotojui turėjo būti pateiktos per trečią organizaciją:

1. "AVIABALTIKA" padalinio darbuotojas Lietuvoje G.Barauskas drauge su Sudano Respublikos atstovybės karinio atašato darbuotojais Maskvoje organizavo sutarties pasirašymą.

2. "AVIABALTIKA" holdingo padalinys Rusijoje - sraigtasparnių remonto gamykla "SPARK" - pasirašė prekybinę sutartį dėl sraigtasparnių detalių tiekimo Sudanui su "HELILIFT CO.LTD".

3. "HELILIFT CO.LTD" pasirašė sutartį su Sudano Gynybos ministerija (galutinis vartotojas). Civilinės paskirties sraigtasparnių įmonės neturi teisės prekiauti karinės (kovinės) paskirties sraigtasparnių MI-24 detalėmis. Prekyba minėtomis detalėmis yra griežtai kontroliuojama. Minėtos paskirties detalių prekyba gali būti nelegalios prekybos bei vagystės iš karinių Rusijos padalinių padarinys, toks jų tiekimas kitai valstybei gali būti vykdomas kontrabandos keliu.

Turima informacijos, kad apie minėtą J.Borisov vadovaujamo holdingo prekybą su Sudanu informaciją turi kelios į NATO šalių bloką įeinančių valstybių specialiosios tarnybos. VSD buvo informuota apie holdingo "AVIABALTIKA" darbuotojų bandymus organizuoti prekybinius ryšius tarp holdingo ir tuo metu S.Huseino valdomo Irako. Šiuo tikslu 2003-01 - 02 holdingo interesus Indijos regione atstovaujantis S.Sergejev bendravo su Irako diplomatinės atstovybės Delyje (Indija) pirmuoju sekretoriumi.

Siekiant nuslėpti tiesioginius prekybinius ryšius su Iraku, buvo rengiamasi prekes Irakui tiekti per Jungtinius Arabų Emyratus.

VSD žiniomis, šiuo metu J.Borisov svarsto galimybes per neįvardintą Sudano kompaniją įvežti į Iraką sraigtasparnį su įgula. Tačiau prieš tai norėtų išsiaiškinti galimą JAV reakciją į tokį veiksmą.

Naudojantis R.Ačo vardu ir jam žinant, už atitinkamą atlygį sudaromos išskirtinės sąlygos privačių struktūrų verslui, taip pat siekiama įtakoti privatizavimo bei konkursų valstybės užsakymams gauti rezultatus (bendrovių "STUMBRAS", "ALITA" privatizavimas, AB "LIETUVOS ENERGIJA" konkursų rezultatų įtakojimas, bendrovės VITI protegavimas, bandymai įtakoti KAN konkursų eigą).

Mūsų žiniomis, R.Smailytė, pasinaudodama itin artimais ryšiais su Lietuvos automobilių kelių direkcijos viršininku V.Puodžiuku, "disponuoja" Kelių fondo lėšomis. Pastaruoju metu R.Smailytės iniciatyva Kelių fondo lėšos buvo skirtos VSAT Lazdijų rinktinei, V.Malinauskui (UAB "HESONA"), Pagėgių savivaldybei. Žadama atitinkamą sumą pinigų skirti Kauno miesto savivaldybei, tokiu būdu patraukiant į savo pusę Kauno merą A.Garbaravičių ir užsitikrinant jo paramą, tvarkant reikalus Kaune.

Apie LR Prezidentūroje svarstomus klausimus yra informuojami suinteresuoti asmenys, tarp kurių ir asmenys, tiesiogiai susiję su nusikalstamu pasauliu (V.Jakutis, kt.).

Naudodamiesi įtaka, ryšiais bei artimomis pažintimis valstybės valdymo institucijose ir jėgos struktūrose: KAM, VRM, VSAT, - R.Ačas bei jam artimi asmenys tarpininkauja, taip pat už atitinkamą atlygį teikia paslaugas suinteresuotiems asmenims.

R.Smailytė, pasinaudodama artimais ryšiais su VSAT vadovybe, intensyviai naudojasi pasienio rinktinių vadų, ypač Lazdijų rinktinės vado A.Žymančiaus, paslaugomis bei tarpininkauja asmenims, susijusiems su asociacija "XXI amžius" (L.Bastienė, V.Laurinavičius, M.Timofejeva), kertant LR valstybinę sieną.

VSD yra žinomos R.Ačo ir R.Smailytės privačių interesų sferos (finansų sektorius, valstybės valdomų įmonių veikla, privačių įmonių protegavimas) bei bandymai įtakoti jose vykstančius procesus.

Dėl aukščiau įvardintų faktų R.Ačas ir R.Smailytė, per kurią yra palaikomi daugelis kompromituojantį pobūdį turinčių kontaktų, patenka į asmenų, kurie yra VSD ir NATO šalių specialiųjų tarnybų tyrimo objektas, spektrą. NATO šalių specialiąsias tarnybas domina R.Ačo veikla bei jo įtaka, priimant svarbius nacionalinio saugumo požiūriu sprendimus.

Dėl kompromituojančių ryšių LR Prezidento patarėjas R.Ačas yra pažeidžiamas, todėl, priimant sprendimus, susijusius su valstybės nacionaliniu saugumu, gali būti įtakojamas suinteresuotų asmenų.

Generalinis direktorius Mečys Laurinkus

[ Post a Reply to This Message ]
Replies:

Subject: LR prezidentas KGB (FSB) ir Rusijos mafijos statytinis?


Author:
****Praeivis*****
[ Edit | View ]

Date Posted: 10/30/03 22:03:24

<a rel=nofollow target=_blank href="http://www.lrt.lt/play.php?f=http://193.219.139.115/ltv/panorama/panorama_20031030.wmv">http://www.lrt.lt/play.php?f=http://193.219.139.115/ltv/panorama/panorama_20031030.wmv</a>
<a rel=nofollow target=_blank href="http://www.lrt.lt/play.php?f=http://193.219.139.115/ltv/vakzinios/latenews_20031030.wmv">http://www.lrt.lt/play.php?f=http://193.219.139.115/ltv/vakzinios/latenews_20031030.wmv</a>
Panoramos laida
<a rel=nofollow target=_blank href="http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=3083874&com=1">http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=3083874&com=1</a>
<a rel=nofollow target=_blank href="http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=3083874">http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=3083874</a>

Prezidentas Rolandas Paksas paneigė informaciją, esą jis ir jo aplinka turi ryšių su tarptautiniais nusikaltėliais. "Kategoriškai neigiu ir atmetu prasimanymus", - sakė R.Paksas per Lietuvos nacionalinę televiziją ketvirtadienio vakarą.

Prezidentas, perskaitęs pareiškimą žinių laidoje "Panorama", teigė esąs "apstulbintas ir šokiruotas, kad siekiant apginti kai kurias interesų grupes ir bijantis bet kokių permainų, ant politinio lošimo stalo klojamas valstybės autoritetas, žmonių saugumas ir visų jūsų ateitis".

Reklama

"Kategoriškai neigiu ir atmetu prasimanymus. Neabejoju, kad atsakingi mūsų valstybės pareigūnai sugebės nustatyti, kas yra tiesa, o kas - tik bet kokias padorumo ir sveiko proto ribas peržengę politiniai žaidimai", - sakė prezidentas.

Jis pranešė, kad susipažinęs su ketvirtadienį vakare gauta Valstybės saugumo departamento pažyma, sustabdė savo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Remigijaus Ačo įgaliojimus ir jis įstatymo nustatyta tvarka kreipsis į teisėsaugos institucijas kaltinimų jam.

Prezidentas pranešė penktadienį sušauksiąs Valstybės gynimo tarybą. Televizijos kanalas LNK ketvirtadienį pranešė, kad Lietuvos specialiosios tarnybos pateikė Seimo vadovybei bei frakcijų seniūnams informaciją apie prezidento R.Pakso bei jo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais R.Ačo ryšius su tarptautiniais nusikaltėliais.

LNK tarp tokių nusikaltėlių minėjo Rusijos nusikalstamo pasaulio autoritetą Anzorį Aksentjevą Kikališvilį. R.Paksas per nacionalinę televiziją pareiškė, kad VSD pateiktos pažymos paviešinimas, nepateikus jos prezidentui, "gali būti įvardyta kaip sąmokslas".

"Šitokių veiksmų imamasi vizitų į Europos Parlamentą, Berlyną, Vašingtoną ir Briuselį išvakarėse. Tai rodo, jog tai gali būti iš anksto gerai suplanuoti veiksmai, siekiant sumenkinti prezidento autoritetą, net negalvojant apie pasekmes valstybei ir jos piliečiams", - sakė R.Paksas.

"Dar kartą atsiriboju nuo visų šiandien mestų bandymų susieti mane su nusikalstamu pasauliu", - sakė jis.

"Esu tikras, kad netrukus visi šios istorijos užsakovai bus įvardyti", - sakė prezidentas.

Dėl VSD informacijos Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas ketvirtadienio vakarą susitiko su prezidentu R.Paksu. Taip pat dėl šios informacijos sustabdyta ligšiolinio Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus Mečio Laurinkaus atšaukimo iš pareigų procedūra.

M.Laurinkus ruošėsi važiuoti dirbti ambasadoriumi Ispanijoje, antradienį Seimui jau buvo pristatyta naujojo vadovo Gintaro Bagdono kandidatūra. A.Paulauskui ir Seimo frakcijų vadovams ši informacija buvo pateikta ketvirtadienį popiet per susitikimą specialiųjų tarnybų vadovais.

BNS žiniomis, susitikime buvo pateikti R.Ačo pokalbių su R.Pakso finansiniu rėmėju verslininku Jurijum Borisovu ir pastarojo su - A.Aksentjevu Kikališviliu bei kitais asmenimis Maskvoje įrašai. Įrašuose, pasak vieno BNS šaltinio, esą girdėti reikalavimai, kad R.Paksas "vykdytų prieš rinkimus duotus įsipareigojimus".

Pasak kito šaltinio, įrašuose girdėti grasinimai M.Laurinkaus adresu, todėl ketinama skirti jam apsaugą. BNS žiniomis, antradienį šiai informacijai apsvarstyti ketinama šaukti neeilinį Seimo posėdį.

Pasak Seimo pirmininko atstovo spaudai Arvydo Žilinsko, neeiliniame posėdyje parlamento vadovas siūlys suformuoti laikinąją parlamentinę tyrimo komisiją ir paprašė frakcijų pateikti kandidatus į šią komisiją.

Paklaustas, ar turima informacija leidžia svarstyti apie apkaltos organizavimą prezidentui, A.Žilinskas atsakė nekomentuosiąs, nes pateiktoji informacija yra įslaptinta.

Susitikime su A.Paulausku ir Seimo frakcijų vadovais dalyvavo VSD vadovas Mečys Laurinkus, generalinis prokuroras Antanas Klimavičius, Lietuvos policijos generalinis komisaras, kiti aukšti teisėsaugos pareigūnai.

Po šio susitikimo A.Paulauskas nuvyko į Prezidentūrą pas R.Paksą. Po pokalbio su prezidentu Seimo pirmininkas pranešė žurnalistams informavęs apie frakcijų sprendimą sustoti svarstyti naujojo VSD vadovo kandidatūrą, nes "reikėtų patikrinti kai kuriuos faktus, kurie iškilo šitame svarstymo etape".

A.Paulauskas neatsakė, ar medžiagoje, kurią jis nunešė į Prezidentūrą, minima prezidento pavardė. "Aš nenorėčiau komentuoti tos medžiagos, nes ji yra įslaptinta, ir viskas, kas joje parašyta, yra valstybinė paslaptis", - sakė A.Paulauskas. Anot jo, "yra daug pavardžių, bet visa medžiaga yra įslaptinta".

Generalinis prokuroras A.Klimavičius BNS sakė, kad penktadienį jis kartu su VSD bylas kuruojančiu pavaduotoju Gintaru Jasaičiu susipažins su pateikta medžiaga.

"Aš informuotas apie tai, ką turėčiau žinoti", - sakė A.Klimavičius. "Prokuratūra dirba savo darbą, valstybės saugumas dirba savo darbą. Sueisim mes tie, kurie gali atlikti ikiteisminį tyrimą, ir žiūrėsim, ką turim".

Saratovo teisės instituto ir Rusijos URM Diplomatinės akademijos absolventas, 55-erių metų verslininkas Anzoris Aksentjevas Kikališvilis yra siejamas su prieštaringai vertinama Rusijos bendrove "Asociacija XXI vek". 1997 metais jis įkūrė visuomeninę organizaciją "Visos Rusijos liaudies politinė partija". Anot Rusijos žiniasklaidos, A.Kikališvilis, prieš kelerius metus pakeitęs pavardę į Aksentjevo, yra artimai susijęs su "Rusijos mafijos krikštatėviu" tituluojamu dainininku Josifu Kobzonu ir 1994 nužudytu kriminaliniu autoritetu Otariu Kvantrišviliu. Dalyvauja kelių sporto rėmimo fondų veikloje.

Šią savaitę Seimo plenariniame posėdyje VSD vadovas M.Laurinkus pareiškė, kad Lietuvoje aktyviai veikia tiesiogiai su Rusijos ir tarptautiniais nusikaltėliais susijusi "Asociacija XXI vek".

"Jos vadovas A.Aksentjevas palaiko kontaktus su Lietuvos nusikalstamų grupuočių vadovais, kurie pretenduoja ir pretenduos dalyvauti privatizuoti strateginius objektus", - pareiškė M.Laurinkus.

Pagal Delfi

[ Post a Reply to This Message ]
Replies:

Subject: KGB ir Lietuvos sviesuoliai


Author:
Istrauka is "Slaptai"
[ Edit | View ]

Date Posted: 10/25/03 18:23:56

Straipsnelis is <a rel=nofollow target=_blank href="http://www.slaptai.lt/Tekstai/aktualijos/Lie_velius.htm">http://www.slaptai.lt/Tekstai/aktualijos/Lie_velius.htm</a>

KGB - prieš kultūros, meno, visuomenės veikėjus


Daug rašome apie Sovietų Sąjungos slaptųjų tarnybų veiklą visame pasaulyje. Šiame skyrelyje pasakosime, kaip KGB ir jos pirmtakai NKVD, MGB bei kitos tarnybos siautėjo Lietuvoje, daugiau dėmesio skirdami kultūros veikėjų persekiojimams.

NORBERTAS VĖLIUS

Sovietų specialiosios tarnybos Norbertą Vėlių bandė nužudyti...

Nesirengiau rašyti šiai knygai. Maniau, man pakaks to, kad esu visų šių šviesių atsiminimų apie Norbertą Vėlių leidėjas. Apie atliktus jo darbus, asmenybės žavumą čia daug ir gražiai papasakota. Tačiau ir leidinio sudarytojos, ir Norberto žmona Ramunė Vėliuvienė, susipažinusios su pateikta medžiaga, pasigedo kitokio Norberto: beveik visą gyvenimą, iki pat Atgimimo, persekioto, dažnai dėl to kentėjusio. Ne kiekvienas iš mūsų jį tokį matydavo, tik artimieji, tik patys patikimiausi draugai.
Apie N.Vėliaus kentėjimus, persekiotojus ir nedraugus man pasakojo ne pats Norbertas, o jo gyvenimo draugė Ramunė Vėliuvienė.
Lietuvių kalbos ir literatūros institute (dabar Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas) Norbertą labai vargino saugumas. Ir tardydavo, ir agituodavo, visokių lengvatų žadėdavo, net instituto direktoriaus kėdę. Eina Norbertas iš Instituto gatve, prisiveja jį automobilis: prašom į vidų. Kartais net direktorius K.Korsakas paskambindavo: užeik, čia su tavim nori pasikalbėti. Dažniausiai pokalbiai vykdavo "Neringos" ir "Gintaro" viešbučiuose.
Po tokių vizitų Norbertas namie nieko nepasakodavo, nekalbėdavo, būdavo labai susijaudinęs, išbalęs. Kartą iš "Gintaro" viešbučio grįžo gana vėlai. Po kalbininko Jono Kazlausko tragedijos Norbertas ne juokais susirūpino. Nusprendė: kas bus, tas, bet kviečiamas neisiu. Neturiu laiko, esu darbais apsikrovęs, neturiu ką pasakyti. Tada gavo kvietimą į karinį komisariatą, nors jau turėjo "baltą" bilietą. Prisistatyti reikėjo neįprastai anksti, penktą valandą ryto. Grįžo apie aštuntą. Labai jaudinosi, nieko nepasakojo. Smulkiau apie tą susitikimą su persekiotojais žmona sužinojo tik po kokių metų.
Komisariatas buvo tuometinėje M.Gorkio (dabar Didžioji) gatvėje. Kabinetai ankstų rytą, žinoma, užrakinti. Kieme jo laukia iš matymo pažįstamas karininkas, su kuriuo buvo tekę kalbėtis "Gintaro" viešbutyje. Pareigūnas pasiūlė pasivaikščioti. Eina Vilnios link. Norbertas jaučia, kad tuoj gali kas nors įvykti. Karininkas pastebimai nervinasi. Išsitraukia kažkokį keistą plunksnakotį, vienu momentu juo tarsi užsimoja. Moteris šluoja gatvę. Norbertas pabrėžtinai mandagiai su ja pasisveikina, užkalbina kaip seną pažįstamą. Paskui žmogų su šunimi sutinka. Ir su juo - kaip su pažįstamu.
Norbertas neabejojo: išgelbėjo jį tie nepažįstami žmonės. Žmonai jis yra labai įsakmiai pasakęs: jei kada rasite mane "nusižudžiusį", netikėkite, savo valia niekada to nedaryčiau. Ir dėl įsitikinimų, ir dėl pareigos šeimai.
Tai ne vienintelis kartas, kai Norbertas galėjo nepareiti namo. Sykį vienose Žemaitijos kapinaitėse jis užsirašinėjo antkapinių paminklų, vainikų juostų tekstus ir buvo užpultas metaliniais strypais apsiginklavusių chuliganų. Norbertas buvo įsitikinęs, kad ir vėl atsitiktinai išvengė mirties: kai jį puolė mušti, į kapines atvažiavo grupelė vyrų statyti paminklo. Užpuolikai pabėgo. Žmonai liepė apie šį pasikėsinimą niekam nepasakoti.
Po Čekoslovakijos įvykių tokie keisti užpuolimai, net mirtys buvo ne retenybė. Norbertas sakydavo: inteligentams, jų vaikams keršija. Vienos kartos kultūrininkų genus naikina, tautiškai, patriotiškai nusiteikusius žmones nori sužlugdyti. Omenyje jis turėjo A.Vidugirį, kuris buvo žiauriai sumuštas Gervėčiuose, žurnalistą A.Judžentį, nuskendusį vos keli metrai nuo kranto, seklioje vietoje. V.Miliaus, R.Batūros, A.Stravinsko, R.Ozolo sūnų mirtys...
Keliaudamas po kaimus Norbertas ne tik tautosaką užrašinėjo. Ne mažiau jis rūpinosi ir tautodaile. Yra surinkęs ir Etnografijos muziejui padovanojęs daugybę tautodailės kūrinių. Viską pedantiškai užrašydavo: kur rado, kokiomis aplinkybėmis. Ir štai tie užrašai dingo. Iš buto. Tada Norbertas su šeima gyveno bendrabutyje. Po kurio laiko šeimos draugė Anelė Žalytė prisipažino mačiusi visą Norberto kolekcijos sąrašą, taigi sąsiuvinis ne šiaip dingo, juo kažkas naudojosi. Beje, galiausiai jis vėl slapčia buvo padėtas į tą pačią vietą.
Norėdamas bent šiek tiek apsisaugoti nuo svetimų akių, Norbertas nusprendė pasidirbdinti stalą su slaptu stalčiumi. Tik įbedus vinį į nežymią skylutę tą stalčių, kuriame galėjo tilpti trys keturios knygos, galima buvo ištraukti. Ramunė nežino, ką Norbertas tame stalčiuje slėpė, bet jis visada būdavo pilnas.
Norbertas nuolat jautė jo pėdomis slenkantį tamsų šešėlį. Visur jį budriai sekė nematomos akys ir ausys. Neretai jos būdavo matomos. Pavyzdžiui, Institute, į kurį taip sunkiai pateko tik didelėmis Donato Saukos pastangomis. Jaunimo numylėtinis, puikus oratorius, populiarių ekspedicijų vadovas buvo labai neparankus. Tokį žmogų žūtbūt reikėjo sukompromituoti, izoliuoti, nustumti arba, kaip matėme, patogia proga gal net sunaikinti.
Kiekvienoje ekspedicijoje būdavo žmonių, kuriems ne tautinės vertybės rūpėjo. Pasak Ramunės, Norbertas turėjo labai gerą nuojautą, nuo prisiplakėlių budriai saugojosi pats ir saugojo naivius jaunus žmones, kartais juos net pritildydamas, pristabdydamas, kai užtraukdavo kokią Sąjūdžio metais jau laisvai ir plačiai skambėjusią dainą. O tada tos dainos buvo labai pavojingos.
Kai kurie žmonės Norbertą sekė, šnipinėjo prieš savo norą. Grįžusius iš tremties, iš kalėjimo saugumas užverbuodavo. Ramunė pasakoja, kad vienas Norberto mokyklos draugas kurį laiką irgi buvo tokioje dviprasmiškoje padėtyje. Norbertas tą žinojo, užjautė vargšą, nenutraukė su juo draugystės. Kai kurie ekspedicijų dalyviai Norbertui pasipasakodavo buvo kviečiami į saugumą. Kamantinėjimų neišvengė ir garsioji Veronika Janulevičiūtė-Povilionienė: ar Vėlius neagituoja prieš tarybų valdžią, neorganizuoja nelegalių leidinių, neplatina katalikiškos spaudos? Labai mat reikėjo Norbertą kompromituojančios medžiagos. Štai nepažįstami žmonės įkyriai perša jam rašomąją mašinėlę. K.Ambrasas pagaliau parūpino jam mašinėlę iš Kanados, bet vėliau paaiškėjo, kad ir ji užregistruota.
Nepavyko Norberto sukompromituoti, nepadarė jis jokių finansinių pažeidimų, susijusių su ekspedicijų išlaidomis. Labai skrupulingai atsiskaitydavo su Instituto buhalterija. Tačiau mano pokalbio su Vėliuviene magnetofono įrašas byloja, kad institute jam vis dėlto buvo nesaldu. Daug metų jis neturėjo jokio mokslinio laipsnio. Kiekvieną mokslinį darbą, studiją kai kurie jo kolegos vertino nepagrįstai priekabiai. Kad tik toliau nustūmus jo darbų publikavimą, leidimą, gynimą. Niekas šioje knygoje nenorėjo apie tai kalbėti konkrečiai, su pavardėmis, su protokolų ištraukomis. Nedarome šito ir mes. Norbertas nebuvo kerštingas žmogus. Tačiau nereikia pamiršti, kad būtent dėl to jis daug prisikentėjo, ne kartą sviro rankos, tiesa, kaip pasakoja Ramunė, po dienos kitos jis vėl atkakliai kibdavo į darbą. Nemažai kraujo mokslininkui sugadino nuolatiniai priekaištai. Kur ateistinis auklėjimas? Tavo mitologija - beverčiai prietarai, tai joks mokslas. Kur marksizmo klasikų citatos? Norbertas kartais skambindavo R.Ozolui, I.Ledui ir prašydavo: gal žinote kokią "klasikų" citatą, kuri tiktų įžangai? Iš Norberto būdavo reikalaujama kiekvieną publikaciją aprobuoti Institute, dirbti tik tai, kas tiesioginių vadovų nurodyta. Galiausiai kategoriškai: arba tu dirbi tik Institute, arba su mumis teks atsisveikinti. Laimė, jį užstodavo Instituto direktorius K.Korsakas. Norbertas turėjo ir draugų. Jei ne Kazys Grigas, Pranė Jokimaitienė, Ada Seselskytė, būtų buvę dar sunkiau.
"Ne tuo keliu" Norbertas Vėlius pasuko labai anksti, kai susidėjo su patriotiškai nusiteikusiais Laukuvos mokyklos moksleiviais, tokiais kaip Petras Bielskis. Jų veikla baigėsi tradiciškai: slaptas laikraštėlis konfiskuotas, tardymai, lageris. Blogiausio Norbertas išvengė tik atsitiktinai, tačiau, labai gerai (peršokęs kelias klases) baigęs vidurinę mokyklą, į Vilniaus universiteto Žurnalistikos fakultetą neįstojo. Egzaminus išlaikė gerai, bet mandatinėje komisijoje jam buvo tiesiai pasakyta: reikia geresnės charakteristikos. Apie tai jo sesuo nerašo. Būdama jaunesnė ji to tiesiog neprisimena, gal net nežinojo.
Grįžęs iš Vilniaus, Norbertas buvo bibliotekininku, mokytojavo savoje Laukuvos vidurinėje mokykloje. Tada jam buvo penkiolika metų. Po trejų metų vėl stojo į Vilniaus universitetą, lietuvių kalbos ir literatūros specialybę. Įstojo, nes atvežė naują charakteristiką.
Ankstyvos jaunystės patirtis jį išmokė elgtis labai atsargiai. Ne tik Norberto žmona tą pastebi. Tačiau žodžiuose "labai atsargiai" neturėtų būti nė menkiausios užuominos "bailiai". Tais laikais bailiai atsargus buvo tas, kuris nė nebandė pūsti prieš vėją. Bailiai atsargiai elgėsi kai kurie jo kolegos, ideologiniais sumetimais morališkai ir fiziškai sekinę išskirtinę asmenybę, didelį mokslininką...
Vytautas VISOCKAS
Iš atsiminimų knygos "Norbertas Vėlius",
Vilnius, "Mintis", 1999 (sutrumpinta)


"Lyg M.K.Čiurlionio "Bičiulystė"

Mes mokėmės tada, kai visa žiniasklaida kalte kalė, jog nuo esamo "socializmo rojaus" laimėjimų netoli "komunizmo aušra", jog kapitalizmas toks supuvęs, kad net prie 34 auditorijos belieka nosį užsiimti nuo to dvoko. O ten "viršus jau nebegali, o apačia nebenori" - tiesiog pasaulinė revoliucinė situacija. Partija ir jos vadovaujamas saugumas įdėmiai kiekvieną sekė. Kolektyvuose vyko "kadrų valymas", buvo puolamas kiekvienas specialistas, profesionaliau reiškiantis mintis. Istorijos-filologijos fakultete buvo užpultos Lietuvių literatūros ir Lietuvių kalbos katedros. Štai kelios ištraukos iš Visuomenės organizacijų archyve saugomų to meto IFF partinės organizacijos biuro posėdžių protokolų (kalba netaisyta).
"Partinio biuro trūkumu reikia laikyti tai, kad jis taikstėsi su tokiais politiniais vadovais kaip Lukšienė, Kostkevičiūtė"(1959 06 05 partinio biuro ataskaita. F 7017, byla 93, p.64).
"Aukštesnių partinių organų vadovaujamas partinis biuras sustiprino kovą prieš nemarksistines, revizionistines tendencijas Lietuvių literatūros katedros darbe, davė atkirtį nesveikam dogmatizmui kalbos moksle organizuodamas profsąjungos gamybinį susirinkimą Lietuvių kalbos katedros darbui apsvarstyti" (1959 06 05 IFF partinės organizacijos ataskaitinio rinkiminio susirinkimo nutarimas. Biuro sekretorius - Irma Zaksas, sekretoriaus pavaduotojai ideologiniam darbui Ričardas Mironas, Henrikas Zabulis).
Iš fakulteto to meto partinių dokumentų:
"Srg. Mironas:[...]Prof. Balčikonis, dėstydamas mūsų universitete, taiso lietuvių kalba tai, kas nėra taisytina.[...]Ir profesorius, taisydamas tai, kas nėra taisytina, dezorientuoja studentus. Čia galbūt ir yra viena iš priežasčių mūsų studentų neraštingumo. [...] Toks purizmas veda tiktai į nacionalinį ribotumą" (1958 01 23 fakulteto atviro partinės organizacijos susirinkimo protokolas Nr. 1. F 7017, byla 78, p.5).
Doc. R.Mironas: Šį pavasarį buvo smarkiai kritikuotas prof. J.Balčikonis. Mano manymu, prof. Balčikonis daro žalos studentų auklėjimui, drausdamas daug išsireiškimų ir tuo susindamas kalbą" (1958 09 15 protokolas Nr. 4, F 7017, byla 78, p. 3).
"Lietuvių kalbos katedroje dėstė savo klaidingas koncepcijas prof. Balčikonis[...] Vergiškai laikydamasis liaudies kalbos (tiksliau, senų žmonių kalbos) vartosenos kriterijaus ir nepripažindamas savarankiškų literatūrinės kalbos vystymosi dėsnių, prof. Balčikonis smerkė tokius jau seniai lietuvių literatūrinėje kalboje prigijusius ir plačiai vartojamus žodžius kaip gandras, sukilėlis, siūlyti, vystytis, pirmyn, peikė mūsų žinomų rašytojų Mykolaičio -Putino ir Juozo Baltušio veikalų kalbą. Prof. Balčikonis neteisingai aiškino liaudies kalbos sąvoką, ją per daug susiaurino, vietoj kalbos dėsnių iškėlė slėpiningą kalbos jausmą[...] Menkindamas mūsų darbininkų, kolūkiečių, inteligentijos ir vertindamas tik senų kaimiečių kalbą, Balčikonis objektyviai prisideda prie tų, kurie juodina mūsų tarybinę tikrovę, prisideda prie nacionalistinių nuotaikų skleidimo" (1959 09 25 fakulteto partinio biuro sekretoriaus Zakso pranešimas partinės organizacijos atvirame susirinkime; protokolas Nr. 3, F 7017, byla 93, p. 108).
Lietuvai nusipelniusius gerbiamus profesorių J.Balčikonį* (Lietuvių kalbos katedra),
*"Mes, pirmųjų pokario laidų Universiteto žurnalistai, nebūtumėm net drįsę susapnuoti, kad gimtajai kalbai ir jos puoseltojams galima kibti į atlapus. O kokį poveikį mums darydavo gyva, vaikščiojanti lietuvių kalbos legenda Juozas Nalčikonis! Jam, atkakliam lietuvių kalbos gynėjui nuo rusiškų sausvėjų įtakos ir užkrato, užgaulius žodžius drįsdavo į akis ir už akių, ir per spaudą drėbti tik okupantų dvasios liokajai" (Aloyzas Vilkys. Kalbos neišmokusių žmonių "kalbos problemos", "Gimtoji kalba", 1999, Nr. 1 (379), P.17).
doc. M.Lukšienę, I. Kostkevičiūtę ir kt. (Lietuvių literatūros katedra) užsipuldavo, "mokydavo" be jokios kompetencijos asmenys, bet komunistai. Lietuvių kalbos "mokė" net nelietuviai. Atleisdavo iš Universiteto, o vietoj jų skirdavo tik ką baigusius mokslus, bet "gerai įsisavinusius marksistinę teoriją" komunistus P.Česnulevičiūtę, A.Trakymą, J.Stepšį (1959 01 20 partinės organizacijos protokolas Nr. 2). Va, tokioje aplinkoje įvairiausiomis varsomis suvešėjo blogiausi žmogaus polinkiai: karjerizmas, parsidavėliškumas, prisitaikėliškumas, dviveidiškumas. Išsikerojo tendencija sekti vienas kitą, pranešinėti atitinkamoms instancijoms (saugumui ir pan.).
"Drg. R.Trimonis[...] Pvz., drg. Varnagis per vėlines buvo kapinėse[...]"
"Drg. Stanaitis (II k. Lituanistas): [...] Varnagio apsilankymas kapinėse vėlinių metu kaip tik ir yra jo nesąmoningumo pasireiškimas" (iš 1958 12 04 atviro partinio susirinkimo protokolo Nr. 1. F 7017, 2, byla 78, p. 82, 84).
"Drg. Bieliauskienė[...] Ypatingą dėmesį reikia skirti literatūros specialybei, į kurią stengiasi prasibrauti įvairaus plauko nacionalistai, kaip drg. Pupšys, kurie panaudoja įvairias spragas ir trūkumus fakulteto darbe".
"Drg. Vitkauskas: Apie drg. Pupšį žinoma buvo nuo 1-mo kurso, bet dėstytojai nepadėjo studentams jo elgesio įvertinti laiku" (1960 05 27 patrorganizacijos ataskaitinio susirinkimo protokolas. F 7017, byla 92, p. 91, 96).
Arba: "Drg. A.Navaitis[...] Po to jis duoda atkirtį drg. Nastopkai, kuris pats nežino, kas darosi jo grupėje (poetas Girdenis nuslydęs į dekadentinę literatūrą ir kt.)" (1958 03 14 partinės organizacijos atviro susirinkimo protokolas Nr. 2. F 7017, 2, byla 78).
Kartą slinkdami Tauro bendrabučio link su Norbertu ir Česlovu Cemnolonskiu juokavome: keliaveidžiu žmogumi dabar reikia būti? Dviveidiškumo aiškiai nepakanka. Apsistojome ties šešiaveidiškumu: ir su simpatija bendraujant prieš stipendiją, ir su tėvais, kai lagaminas tuščias, ir ..."Ir su kambario draugu Stanaičiu! O Vitkausku?" - pašoko Česlovas.
Tai buvo dvasinės veidmainystės klestėjimo laikotarpis. Visuomenės orgamizacijų archyve vartant Universiteto Istorijos-filologijos fakulteto partinės organizacijos bylas, šios veidmainystės faktų iškyla iš kai kurių studentų biografijų:
- nuo 1959 09 25 komunisto, gerai įsisavinusio marksistinę teoriją", Ryčio Trimonio tėvas 1940 m. buvo ištremtas į Rusijos gilumą (F 7017, 2, byla 78);
- nuo 1959 04 10 komunisto, "gerai įsisavinusio marksistinę teoriją", J.Stepšio tėvą, dirbusį fermos vedėju, išmetė iš kolūkio (F 7017, 2, byla 78, p. 85).
O žymus marksistinės-lenininės ideologijos įgyvendintojas, komunistų partijos veikėjas, vėliau kultūros ministras J.Bielinis, gerb. monsinjoro Kazimiero Vasiliausko liudijimu, yra buvęs gan pamaldus jo klapčiukas, patarnaudavęs per šv. Mišias, ir t.t.
Mus suartino domėjimasis dvasine tautos kūryba, tautosaka. Menkiausias laimėjimas sukeldavo Norbertui džiugesį. Ligi šiol menu draugiškai atvirą jo šypseną, kai sveikino mane labai gerai išlaikius pas dėst. D.Sauką tautosakos egzaminą: "Sveikinu, Albertai, bravo! Va tik šitaip turime skintis kelią". O skatinti jis mokėjo išties draugiškai, be egoizmo ar karjerizmo priemaišų.
Per 1958 ir 1959 metų vasaros atostogas gimtoje Uliūnų apylinkėje užrašiau per 2000 tautosakos vienetų, daugiausia dainų. Jas perrašiau į tris storus tomus ir pavadinęs "Uliūniečių dainomis" įteikiau Lietuvių kalbos ir literatūros instituto Tautosakos sektoriui. "Uliūniečių dainas" iliustravau 32 nuotraukomis. Ir šį kartą buvau Norberto pastebėtas: patapšnojęs ir paspaudęs dešinę, išgyrė, linkėjo tolesnės sėkmės ir draugiškai pasakė: "Pavydžiu tau tokio rinkinio. Ir aš ateity įsigysiu fotoaparatą. Iliustruota nuotraukomis visai kitaip atrodo".
Tuo metu "Uliūniečių dainų" rinkinys galbūt ir buvo vienas iš geresnių tos srities studentų darbų, nes tautosakos būrelio vadovas D.Sauka paprašė jį atsinešti į rengiamą tautosakininkų konferenciją-vakarą, kad parodytume būrelio veiklą. Tris dainų tomus padėjome greta kitokių darbų auditorijoje. Be būrelio narių, prigužėjo, žinoma, partinių ir komjaunimo funkcionierių bei tipelių, saugojusių ideologinę nekaltybę, bet daugiausia prisitaikėlių, gaudančių karjeros balus. Netrukus po šio vakaro "Komjaunimo prožektoriuje" pasirodė karikatūra, kurioje aš stileivos pavidalu pasilenkęs fotografuoju dūminę kaimo pirkelę, o nematau užpakalyje rūkstančių fabrikų. Kiek pamenu, karikatūra daugiausia kvatonių sukeldavo tiems, kurie vėliau gan šiltai įsitaisė partijos CK rūmuose ar pan. "Albertai, padarei gerą, naudingą darbą ateičiai, o į tą vaikų žaidimą nekreipk dėmesio", - koridoriuje tyliai guodė Norbertas ir prisipažino, jog už žemaitiškų dainų rinkimą ir jį pradėjo "glostyti".
Partinė organizacija, saugumas rengė teismą, kuris įvyko 1959 m. lapkričio 25 d. filologų kiemo auditorijoje priešais apdainuotą svyruonėlį berželį. Po senosios Alma Mater skliautais buvo teisiama liaudies kūryba, užsipuolama ir niekinama lietuvių kultūra, tautos dvasinis gyvenimas, tyčiojamasi iš jos žaizdų. "Uliūniečių dainos", jų rinkėjas ar tautosakos būrelis tebuvo fiziniai taikiniai. Šis sovietinės inkvizicijos laužas, suruoštas lietuvių tautosakai, buvo nepaprastas okupacijos "reiškinys" ne tik Universiteto gyvenime, bet ir Lietuvoje, todėl norėtųsi plačiau papasakoti. Tai buvo tieiogiai susiję ir su Norbertu. Tekalba likę archyvo dokumentai, nors juose teužfiksuota gal šimtoji dalis tų kaltinimų, pasmerkimų, užsipuolinų ir grasinimų, skambėjusių iš oratorių lūpų.
Šis teismas buvo pavadintas Istorijos-filologijos fakulteto partinio biuro posėdžiu. Į jį pakvieta: LTSR Mokslų Akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros instituto partinė organizacija, Tautosakos sektoriaus vadovas Jonynas, moksl. bendradarbė Barauskienė, tautosakininkas Gaidulis, Universiteto partinio komiteto narys Maiminas, jo draugas - fakulteto partinio biuro sekretorius I. Zaksas, kiti partijos veikėjai: J.Bielinis, H.Zabulis, L.Lisenkaitė, M.Bieliauskienė, aiškiai saugumu besirūpinantis P.Vitkauskas, prof. B.Žalionis, dekanas J.Palionis, būrelio pirmininkas K.Nastopka ir kt. Mudu su Norbertu susėdome šalia.
Būrelio mokslinis vadovas D.Sauka papasakojo apie tautosakininkų nuveiktus darbus, problemas. Partiniame biure suderintą pranešimą apie būrelio veiklos įvertinimą perskaitė tyčia tam sudarytos komisijos pirmininkas Trakymas. Pranešime akcentuota (čia ir toliau citatos iš 1959 11 25 IFF partinio biuro posėdžio protokolo Nr. 12. Žr. : Visuomenės org. archyvas, fondas 2017, apyrašas 2, byla 92):

"[...] Yra objektyvistinių nusiteikimų tendencija. Iš peržiūrėtų 4 rinkinių - atrasta 130 nacionalistinio pobūdžio dainų, nukreiptų prieš partijos ir vyriausybės politiką. Tai parodo domėjimosi linkmę. Rinkiniuose atsispindi ir tautosakininkų tendencija. Iš užrašinėtojų komentarų ryškėja nacionalistinės tendencijos.
Drg. Ulio rinkinys - jame kyšo sena autoriaus tendencija iš jo paties komentarų. Pvz., dainą padainavo senutė, dirbti negali, pensijos negauna, kolūkis daržą atėmė ir kt.
[...] Konkrečiai siūlo sudaryti specialią sekciją rinkti revoliucinės tautosakos rinkimus" (p.144).
Taip ir norėjosi išrėkti: mielieji drg., kas tautai svetima, to jos dvasinėje kūryboje nerasi, nors ir galvą nusisuktum!
"Drg. Jonynas: [...] Šį darbą reikia svarstyti iš ideolodinio taško... Reikėtų nusistatyti aiškesnį darbo pobūdį - ką rinkti ir ko ne" (p. 145).
"Drg. Vitkauskas: ...Drg. Ulys nedrausmingas, nevykdo komj. įpareigojimų, ir štai jis renka nacionalistinę tautosaką. Tai ir pasirodo drg. Ulio pažiūros. Yra dar tokių studentų- tautosakininkų, kurie yra nacionalistinių pažiūrų (ar tik ne Norbertą turi minty?- aut.)... Juk galima buvo marksistiškai įvertinti" (p.146).
Drg. Gaidulis: ... Tiesiog nesinori tikėti, kad tokie dalykai dedasi. Ratelis turi rinkti tautosaką... Ar rinkti lenkų, baltarusių tautosaką? Reiktų - gal su Minsku sutarti... Reikia stebėtis, kad yra užrašoma kokia tai priešką tautosaką" (p. 146-147).
"Drg. Palionis:... Dėl medžiagos rinkimo: nereikia mums šlamšto užrašinėti, jis niekam nereikalingas..." (p.147).
"Prof Pronskus... Yra trūkumų: objektyvizmo liekanos ir pan. ... Neaišku, kodėl Institutas priėmė tautosaką, kuri nepalanki mums?" (p.148).
Tai partijos esmė: "tautosaka, kuri nepalanki mums" - nereikalinga! Taip pareiškė sovietinis profesorius.
"Drg. Barauskienė: ... Kaltinimas, kam priėmė šį rinkinį drg. Ulio. Tai netinkamas klausimo pastatymas" (p. 150).
"Drg. Maiminas: ... Šio būrelio darbe glūdi tos šaknys, kurios ir buvo anksčiau katedros darbe (t.y. Lietuvių literatūros katedros - Aut.). ... Yda yra tai, kad tautosaka nukrypo apstraktaus humanizmo kryptimi. Meilė žmogui - bet kokiam žmogui. Ne, tai negalimi dalykai.
Rinkinys buvo paruoštas (drg. Ulys). Drg. Ulys vargu ar gali teigti, kad šiaip sau klaida. Tai aiškūs, parinkti antitarybiniai pasisakymai, antitarybinis šlamštas, ir toks šlamštas visiems aiškus, negali būti niekam abejonės. Bandito rauda užrašyta - ar tai kelia abejones, kad galėjo nesuprasti, kad tai antitarybinė tautosaka. ... Rinkinyje užrašyta "šiaudų nedavė stogui", ar tai tautosaka, ar tai meilė žmogui, aišku tendencija, antitarybinis pasisakymas. ... Reikia puoselėti dabartinės lietuvių tautosakos, tikros liaudies daigų" (p. 151-152).
"Drg. Zaksas: ... Reikia, kad visi kovotų prieš priešišką ideologiją" (p. 153).
Buvo siūloma rinkti lenkų, baltarusių tautosaką, bet kodėl drg. Maiminas, Zaksas nesiūlo rinkti jidiš tautosakos? Nejau dvelkia diskriminavimu?
Biuro nutarime (p. 154) pabrėžta, kad "nediegiamas būsimiesiems specialistams kovingas klasinis požiūris į tautosaką".
Čia užrašytos oratorių ištraukos neparodo nė mažos dalelės to buvusio ideologinio įkarščio, to užsidegimo šmeižti tautos dvasinę kūrybą - tautosaką, kurią esą "reikia rauti su šaknimis". Ir inkvizicijos teismas priešais filologijos svyruonėlį berželį apkaltino mūsų seselių ir močiučių dainą.
Dešimtis kartų pašokdavau iš suolo atsikirsti partinių oratorių melui, dešimtis kartų Norbertas stverdavo už rankos, rūbų ar peties tildydamas mane. "Ramiai, ramiai, nesikarščiuok." Nors liežuvio galiuku mačiau, kartkartėmis vilgė iš jaudinimosi džiūstančias lūpas. O jei blaivi jo ranka nebūtų sulaikiusi manęs? Todėl šiandien tariu:
- Norbertai, juk tada tu mane išgelbėjai nuo galimų saugumo represijų...
O "Uliūniečių dainos" buvo represuotos ir pasodintos už grotų 32 metams. Instituto specialiajame fonde puikavosi įrašas: "Rinkiniu galima naudotis tik su specialiu instituto direktoriaus leidimu". Reabilituotos 1991 metais.
Informacija apie Norberto užrašytą ir Institutui įteiktą žemaičių tautosaką pasiekdavo ideologinius funkcionierius. O mokslinių tikslų, kuriuos puoselėjo Norbertas, niekas nepaisė. Fakulteto partinis biuras po mokslinių būrelių auklėjimo priedanga vis atviriau jį kritikavo, smerkė. Pavyzdžiui, 1960 05 27 IFF partinės organizacijos ataskaitinio susirinkimo biuro ataskaitoje (1959 06 05 - 1960 05 26) vėl pabrėžiama: "Kartu būrelių veikloje buvo iškelti rimti ideologiniai trūkumai. Visų būrelių veikloje buvo palinkimas nukrypti į praeitį ir pačią praeitį tirti ne klasiniu požiūriu. Toks nukrypimas ypač reiškiasi tautosakininkų būrelyje. Dėl būrelio vadovybės pasyvumo, objektyvistinės pozicijos atskiri studentai (Vėlius, Ulys) pradėjo rinkti buržuazinio-nacionalistinio pogrindžio "tautosaką" (Visuomenės organizacijų archyvas, fondas 7017, apyrašas 2, byla 107, p. 119).
Universiteto Lietuvių literatūros katedros vedėjo prof. B.Pranskaus 1959 - 1960 mokslo metų darbo ataskaitoje vėl linksniuojama: "Atskira katedros darbo grandis - vadovavimas būreliams. Ataskaitiniais metais būrelių veikla žymiai suaktyvėjo ir pagerėjo. ... Taip pat dirbo ir tautosakos būrelis (vad.v. d. D.Sauka ir asp. D.Venclovaitė), tačiau šio būrelio darbe iškilo ir stambių idėjinių trūkumų. Atskiri būrelio nariai (Ūlys, Vėlius) ėmė rinkti antitarybinę tautosaką, jautėsi aiškus atsiribojimas nuo tarybinės ir revoliucinės tautosakos, nuo kitų tautinių grupių..." (Lietuvos kultūros istorijos šaltiniai. Literatūra 1940-1960. Dokumentų rinkinys. V., "Academia", 1992, p. 517).
Ir dar vienas gėdingas partijos sekretoriaus I.Zakso 1960 m. lapkričio 30 d. inicijuotas IFF partinio susirinkimo nutarimas: c) rekomenduoti kraštotyros, tautosakos, istorijos būreliams skirti didesnį dėmesį tarybinio laikotarpio temoms, dabartinio gyvenimo buičiai, papročiams. Plačiai organizuoti revoliucinės tautosakos rinkimą pagal atskiras temas: kovų už tarybų valdžią laikotarpio, 1940 m., pirmųjų pokario metų liaudies, komjaunimo bei pionierių dainų repertuarus, papročius ir t.t." (F 7017, apyrašas 2, byla 107, p. 188).

Žemaitiškas Norberto atkaklumas ir talentas pro sovietinės ideologijos šiukšles, pro karjerizmo ir prisitaikėliškumo trumparegysę prasiveržė į Europos horizontus, į lietuviško identiteto dvasines gelmes. Iš svetimųjų lietuviams regstų dvasinių raizgalynių iškilo šviesi asmenybė, palikusi mums išsamias tautinės savimonės, etninės kultūros studijas.

Albertas ULYS
Iš atsiminimų knygos "Norbertas Vėlius"
Vilnius, "Mintis", 1999 (sutrumpinta)

[ Post a Reply to This Message ]
Replies:

Subject: Boikotas LUKoilui ir kitiems Maskvoliskiems produktams


Author:
Vytis
[ Edit | View ]

Date Posted: 09/ 6/03 21:46:23

Boikotojam ta Lukoil'a su visa kita Rusiska produkcija. Aisku tai uodo ikandimas drambliui. Taciau bet kuris save gerbiantis valstybes pilietis neisduos savo interesu ir parodys kad gerbia save. Dar karta ne rusiskai (maskoviskai) itakai Lietuvos valstybeje! O tie politikai kurie zaidzia su valstybes pinigais (pvz. mazeikiai) ir stumdo juos is musu kisenes tai amerikonams tai rusams, turi atsakyti valstybiniame lygyje. Dabar AMB vel stumdo Maskoliu naudai, bet musu vargui. Gal sugebekime kaip pilieciai, kaip lietuviai bent karta pasakyti kad musu interesai svarbesni uz siaura "valstybininku" asmenine nauda. Ir pasipriesinti masine akcija "Ne maskoliskai produkcijai"! O gasdinimai, kad Lukoilas patrauks atsakomyben uz finansinius nuostolius, patys uz save kalba, Maskoliai tvarkosi kaip nori, o visi tyli. Geda Lietuvai. Kaip minejau turetu buti patraukti atsakomyben zaide Mazeikiu likimu ir apvoge musu valstybe, o ne organizuojantys pilietine akcija.
O dabar ruskiai atvirai gasdina finansinemis sankcijomis! Kur tai girdeta, bausme uz samoninga pilietine akcija! Ir baus mus vel Ruskiai, musu paciu valstybeje?! Siulyciau uz pasyvuma ir musu valstybes interesu nepaisyma Brazauskui savanoriska atsistatydinima. Juk tikrai geda pasaulio akivaizdoje kai vel mus Maskoliai "dulkina" AMB deka islinke i Lietuvos uki. O siaip tai reiktu boikotuoti visa Maskoliska produkcija ne tik Lukoila.

O uz sitoki "apsileidima" ir Brazauskui ir Pakseliui - atsistaydinti!

[ Post a Reply to This Message ]
Replies:

Subject: Apmokestinimas karo ir pokario metais


Author:
Snieguole
[ Edit | View ]

Date Posted: 10/ 8/03 08:47:24

Seminarui reikalinga medziaga apie apmokestinima Lietuvoje karo ir pokario metais.

[ Post a Reply to This Message ]

Subject: Lietuva - EU dalis!?


Author:
is EU
[ Edit | View ]

Date Posted: 05/12/03 11:18:09

Citata is <a rel=nofollow target=_blank href="http://www.lrytas.lt/20030512/">http://www.lrytas.lt/20030512/</a>

Lietuva šįryt prabudo Europos Sąjungoje
Prieš tardami „taip“ ES, žmonės ilgai bandė šalies valdžios ir Europos kantrybę

Vakar rytą, paskelbus, jog iki 10 valandos referendume dėl šalies stojimo į Europos Sąjungą dalyvavo tik šiek tiek daugiau kaip 35 proc. balso teisę turinčių žmonių, Lietuva išgyveno tris ilgas didėjančios įtampos valandas.
Įtampa ėmė augti jau šeštadienio pavakarę.
Nejaugi Lietuva praleis istorinę galimybę sugrįžti į krikščioniškos Europos tautų šeimą?
Ar kerštas valdžiai už nepriteklius, melą ir korupcijos skandalus stipresnis negu noras savo vaikams bei anūkams padovanoti saugesnį ir turtingesnį gyvenimą?
Kartą Lietuva jau buvo praleidusi istorinę galimybę. 1263 metais nužudžiusi vienintelį savo karalių Mindaugą, Lietuva ne tik daugiau kaip 120 metų atsimetė į barbarybę, bet ir prarado karalystės rangą, kurio daugiau niekada nebesusigrąžino.
Ir tuomet, ir dabar Vakaruose klostėsi palanki Lietuvai situacija.
1251 metų pavasarį apsikrikštijęs, jau po dvejų metų Mindaugas buvo karūnuotas karaliumi, o Lietuva tapo karalyste. Šiuo požiūriu ji keturiais dešimtmečiais pralenkė keliais šimtmečiais anksčiau apsikrikštijusią Lenkiją.
ES kandidate Lietuva irgi tapo greičiau nei kaimyninė Lenkija, kuri savo likimą spręs birželį.
Europa visą savaitgalį sulaikiusi kvapą laukė Lietuvos žmonių žodžio. Į Lietuvą kaip ir 1988-1991 metais, kai maža Baltijos šalis griovė SSRS imperijos galybę, plūstelėjo didžiausių pasaulio agentūrų ir laikraščių žurnalistai. Jie pranešimuose irgi akcentavo ilgą Lietuvos kelią į Europą.
Mindaugo ir jo sūnų nužudymas buvo pirmoji ir pati didžiausia Lietuvos tragedija – tragedija, tapusi daugelio mūsų tautos tragedijų pirmąja priežastimi.
Prireikė 120 metų karų su Vakarų Europa, didžiojo kunigaikščio Gedimino diplomatinio laviravimo, Vytauto ir Jogailos tarpusavio karų, kad Lietuva iš naujo grįžtų kartoti europėjimo kurso.
1387 metų krikštas sugrąžino Lietuvą į Europą. Tačiau daug kas buvo prarasta amžiams.
Mindaugo krikštas buvo reikalingas tam, kad Lietuva taptų karalyste. Antrasis krikštas – tik tam, kad Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila taptų tada septyniskart mažesnės už Lietuvą kaimyninės Lenkijos karaliumi.
Kiek būtų praradusi Lietuva, vakar referendume neatėjusi balsuoti, sunku net ir suvokti.
Pusšimčiui ilgų metų 1940 metais okupuota Sovietų Sąjungos, šiandien Lietuva viena, be Europos pagalbos vargu ar kada nors sugebėtų pasivyti modernųjį pasaulį, pasmerktų tautą nepritekliams ir emigracijai.
Baigiantis šeštadieniui Prezidentas Rolandas Paksas ir premjeras Algirdas Brazauskas, aiškiai nervindamiesi, per televiziją dar kartą kreipėsi į žmones, ragindami pareikšti savo valią.
Jokio atsako. Iki pat sekmadienio 14 valandos.
Ir tada įvyko stebuklas. Išvakarėse pagąsdinusi valdžią („Ponai Vilniuje palauks, kol bulves pasodinsime“), vakar po pamaldų tauta ėmė plūsti prie balsadėžių.
Daugiau kaip 63 proc. rinkėjų atliko savo pilietinę pareigą. O vidurnaktį paaiškėjo, kad per 80 proc. balsavusiųjų pritarė Lietuvos tikslui tapti ES nare.
Vis dėlto mūsų tauta – išmintinga. Jokia Europa nė iš tolo nedvelkiančiose apšiurusiose ir valdžios užmirštose mokyklose, kultūros namuose kaimo ir miesto žmonės ištarė Europai „taip“.

[ Post a Reply to This Message ]
Replies:

Subject: Klausimas apie pavadinima


Author:
Genadijus
[ Edit | View ]

Date Posted: 08/28/03 00:12:12

Amerikos immigracijos dok. (uz 1878 m.)uzrashita:
"Givenvete: Fainay, Russia"
Ar galite atpazinti shita pavadinima?
Achu.

[ Post a Reply to This Message ]
Replies:
  • Klaida -- Genadijs, 08/28/03 00:18:24

Subject: Fragmentas is Ore forumo


Author:
Fragmentas
[ Edit | View ]

Date Posted: 02/ 5/03 18:28:18

Verslo zurnalistai smaginas
<a rel=nofollow target=_blank href="http://phorum.ore.lt//list.php?f=16">http://phorum.ore.lt//list.php?f=16</a>
----------------------------------
Autorius: Visinskis (---.vinita.lt)
Data: 2003-02-05 16:15:07

Is viso Lietuvoje gyvena 3.751.400 zmoniu
Is ju:
Vyresni kaip 65m - 734.123

Lieka darbingu - 3.017.277
Jaunesni kaip 16m ir muitininkai - 889.329

Lieka darbingu - 2.127.948
Nedirbancios moterys ir masininkes - 317.423

Lieka darbingu - 1.810.525

Studentai ir stiklo taros supirkejai - 55.263

Lieka darbingu - 1.755.262

Ivairiu istaigu darbuotojai - 254.912

Lieka darbingu - 1.500.350

Bedarbiai, politiniu partiju ir profsajungu veikejai - 97.000

Lieka darbingu - 1.403.350

Kariskiai ir nasles - 23.457

Lieka darbingu - 1.379.893

Ligoniai, beprociai, valkatos ir aukstuju mokyklu destytojai - 694.112

Lieka darbingu - 685.781

Berasciai, artistai, teisejai ir t.t - 155.913

Lieka darbingu - 529.868

Issiskyreliai, filosofai, sukciai, homoseksualistai, fatalistai ir kt.

343.378

Lieka darbingu - 186.490

Minstrai, deputatai, kaliniai, mafijozai - 186.488

_____

Lieka darbingu - 2

Kas tie du? Tai AS ir TU. As iseinu atostogu, susiimk, drauguzi, i mus
ziuri pasaulis.

[ Post a Reply to This Message ]
Replies:

Subject: LDK sienos ir rytinės baltų žemės


Author:
citata is T. Baranausko forumo
[ Edit | View ]

Date Posted: 04/18/03 23:20:29

subject: LDK sienos ir rytinės baltų žemės
name: Šarūnas
date: Thu Apr 17 12:26:24 2003
followups: Re:LDK sienos ir rytinės baltų žemės
Pradėsiu nuo klasikų citatų

Z. Ivinskis “Svisločio ir Beržūnos krantais lietuviai pasirodydavo anapus Dniepro prie Desnos, kur kitodos buvo nusidriekusios rytinių baltų sodybos net iki pat Maskvos, kalugos, Tulos, Riaznės sričių...
Tad tie tolimi žygiai į rytus buvo lyg savotiškas savo protėcių gyvenviečių ir jų etninių likučių ieškojimas. Nuostabiu būdu net iki XIII amž., bet ir žymiai vėliau ten dar buvo išlikusios šių baltų salos, nes stipri rytinių slavų ekspansija į vakarus dar nereiškė, kad visi Dniepro ir Okos aukštupių baltų kilmės gyventojai būtų skubiai pasitraukę į vakarus ar tuojau asimiliavęsi...”

Топоров В. Н.
«…с самого основания Литовского княжества литовцы претендовали на определенные части бывшего балтийского пространства. Они достаточно четко помнили его границы и, видимо, сознательно направляли свои военные походы в эти стороны; едва ли верно во всех многочисленных подобных случаях видеть только мотивы грабежа-наживы или мести.»
Топоров В. Н. Образ «соседа» в становлении этнического самосознания (русско-литовская перспектива) // Славяне и их соседи. Этнопсихологический стереотип в средние века. М. 1990. С. 4-14

Na ir dar neklasikas D. Kuolys savo knygoje aptarinėdamas 16-17 a LDK istorinę literatūrą joje įžiūri panašių tendencijų atspindžius
p. 91
“Beje, Vytautas, savo valdas plėsdamas, M. Strijkovskio įsitikinimu, ne naują imperiją kūręs, bet vien pražuvusį baltų valstybingumą atstatyti mėginęs”.
“Politinės it kultūrinės baltų vienovės sampratą Lietuvos istoriografija netiesiogiai priešino renesanso idėjų išbudintam vokiečių ir slavų mesianizmui...”
p. 212
“...barokinė Lietuvos literatūra polemizuoja ir su vieningos “Sarmatų imperijos” samprata, priešindama šiai politinės baltų žemių vienybės ir “Lietuvos imperijos” idėją.
J. Radvano “Radviliada” pradedama nuo “lietuvių imperijos galybės ir didybės” – nuo “lietuvių genčiu”, įsiviešpatavusių “nuo Baltijos iki Juodosios jūros”, pašlovinimo. Lietuvos Didžioji kunigaikštystė autoriaus regima kaip giminingų baltų genčių gyvenamas kraštas: “
D. Kuolys. Asmuo, tauta, valstybė Lietuvos didžiosios kunigaikštystės istorinėje literatūroje (renesansas, barokas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1992

Čia galima pridėti V. V. Sedovo darbus, kur nurodoma, kad baltarusiai savo etnografines ir kalbines ypatybes įgijo dar iki LDK susidarymo. Visa tai buvo baltiškojo substrato įtakos pasekmė. Žiūrėti В.В. Седов «Славяне верхнего поднепровья и подвинья», 1970. Arba žiūrime, pavyzdžiui, baltarusių archeologo Medvedevo straipsnį adresu
<a rel=nofollow target=_blank href="http://www.ac.by/publications/belling/hista13a.html">http://www.ac.by/publications/belling/hista13a.html</a>

Be to, antropologiniai duomenys rodo, kad baltarusių susidarymas visų pirma vyko asimiliacijos ir slavėjimo, o ne slavų kolonizacijos keliu. Į antropologinių tipų (visų pirma Valdajaus) paplitimo ir baltiškų hidronimų paplitimo koreliaciją atkreipė dėmesį dar В.В. Седов «Славяне верхнего поднепровья и подвинья» (dar <a rel=nofollow target=_blank href="http://gega.kryvia.net/mihr.html)">http://gega.kryvia.net/mihr.html)</a> Dalinė išimtis gali būti tik buvusios dregovičių žemės ir Bresto apylinkės.
<a rel=nofollow target=_blank href="http://gega.kryvia.net/mihr.html">http://gega.kryvia.net/mihr.html</a>

Tad kyla klausimas ar atsitiktinai LDK sienos šiaurėje rytuose ir, po 1569 m., pietuose neblogai atitinka Vanago pateiktą baltiškų hidronimų paplitimo žemėlapį (pateiktą knygoje “Lietuvių etnogenezė”).
Šiaurėje šis sutapimas gan neblogas.
Šiaurės rytuose už maksimalių LDK sienų lieka kampas siekiantis Maskvą ir Tverę. Tačiau, jeigu pažiūrėti ugrofiniškų hidronimų paplitimo ribas (V.V. Sedov...) matome, kad ten jos persikloja su baltiškais hidronimasi ir netgi “įlendą” į LDK teritoriją. Be to, jei pažiūrėti į “Lietuvių etnogenezėje” pateiktas baltiškųjų archeloginių kultūrų paplitimo ribas, tai minėtoje teritorijoje baltai buvo tik santykinai epizodiškai.
Rytuose LDK didžiausio išsiplėtimo laikų siena “išlenda” už baltiškųjų hidronimų arealo. Tačiau, jei Okos aukštupio iškyšulio sienas sulyginti su Moščino kultūros (5-8 a.?, rytų galindai?) ribomis, sienų nesutapimas gerokai sumažėja. Be to, ši teritorija buvo vėliausiai prijungta prie LDK ir anksčiausiai prarasta – 1494 m., centrinei mūsų šalies valdžiai, atrodo, to netgi nelabai pastebėjus. Kitaip tariant, baltų gyventa čia tik epizodiškai, jie čia atėjo į ugrofintų apgyventas žemes. Ir LDK buvimas šiose žemėse buvo gan epizodiškas.
Kas įdomiausia, LDK pietinė siena po 1569 irgi neblogai atitinka Vanago pateikta baltiškų hidronimų paplitimo žemėlapį – vakarinėje dalyje periferinio arealo ribas, o rytuose – pagrindinio.

Beje, ir lietuvių žygiai, kuriais Mindaugo laikais buvo siekiama ne vien tik parsigabenti grobio, bet ir pajungti savo kontrolei tam tikras teritorijas, buvo nukreipti 2 kryptim- į Smolenską (kurį lietuviai netgi buvo trumpam užvaldę) ir Brianską (vienas bandymas iššaukė Burundajaus žygį į pietų Lietuvą 1259 m., tačiau, nepaisant to, 1263 m. Mindaugas vėl žygiavo į šią kunigaikštystę – viskam sutrukdė Mindaugo nužudymas).

Beje, ir Turovo Pinsko kunigaikštystės valdovai, nepaisant to, kad jie buvo pravoslavai, atrodo, jau 13 a. pradžioje nelaikė lietuvių svetimesniais už bendratikius ir kaimynus irgi rusus iš Haličo-Volynės žemės. Pinskiečiai džiaugėsi, kai volynėnų kariuomenė sumušė per Pinsko žemę namo traukusį lietuvių būrį. Bet, to pačio rusų metrščio duomenimis, prieš tai ... tie patys pinskiečiai perspėjo lietuvius apie artėjančius nedraugingai pastarųjų atžvilgiu nusiteikusius volyniečius.

Aišku, tai gali būti susiję su šaltinių stoka, galima tai susieti su krašto nusilpimu, tačiau palyginkite atkaklias polockiečių kovas su Kijevu 11-12 amžiuose ir Polocko patekimą lietuvių valdžion ir buvimą joje.

Be to, Tikrosios Lietuvos (Lituania Propria) rytinė ir pietinė sienos, nelabai sutampa su kokiomis nors žinomomis administracinėmis sienomis. Į ją įeina Minskas, kurio prijungimo prie Lietuvos laikas nežinomas (kai kurie šią datą nukelia net į Gedimino laikus). Tačiau už jos ribų lieka Polockas, kuris prie Lietuvos prijungtas 13 a. viduryje, ne ką vėliau nei Naugardukas. Labai aiškių ribų Lituania Propria Gudijos teritorijoje, atrodo, neturi (žr. <a rel=nofollow target=_blank href="http://lithuania.host.sk/etno/spiridonov-ru.htm).">http://lithuania.host.sk/etno/spiridonov-ru.htm).</a> Tačiau, jei palyginsime apytikres ribas nubrėžtas Spiridonovo, jos gaunasi gana artimomis slavų-baltų kalbų ribai apie 1000 m. (bent jau tai, kuri pateikiama knygoje Pietro Umberto Dini “Baltų kalbos. Lyginamoji istorija”. Ir spėjamai Kijevo Rusios sienai iki naujos ekspansijos į lietuvių ir jotvingių žemes pradžios. O štai baltarusių archeologas Zajančkovskis šią siena susieja su Brūkšniuotosios keramikos kultūros ir Dniepro-Dauguvos kultūros ribomis. Beje, pažiūrėkite į šiaurinę Minsko vaivadijos rytinės sienos dalį ir palyginkite su Brūkšniuotosios keramikos kultūros rytinę riba. Sakyčiau, dar geresnis sutapimas.

Aišku, viduramžiais religija vaidino didžiulį vaidmenį. Tačiau baltiškosios pagonybės likučiai baltarusių etbografijoje buvo gan žymūs net ir palyginti nesenais laikais (jau nekalbant apie baltiškojo substrato įtaką aplamai). O viduramžiais tai turėjo jaustis daug stipriau. Juk buvusios Kijevo Rusios kunigaikščiai, valdę iki 13 a., į istoriją įėjo būtent savo senaisiais pagoniškos kilmės vardais. Jei neklystu, pirmasis rusų kunigaikštis žinomas krikščioniškuoju vardu – tai Aleksandras Neviškis. O čia kalba juk eina apie pačią viršūnę (kurią atėję lietuviai nušalindavo).

O štai Polocke, kuris buvo anksti prijungtas prie Lietuvos ir kuriame baltiškieji elementai ypač stiprūs, gali būti, kad pagonybės elementai turėjo būti jaučiami daug stipriau nei vidutiniškai buvusioje Kijevo Rusioje
“на Полацкай Крыўі ў XI-XII стст., у адрозьненьне ад усходнеславянскіх абшараў, так і не адбыўся акт хросту, інсьпіраваны князямі (прыкладам: Кіеў 988 г., Ноўгарад 990 г.), хрысьціянізацыя ж, як павольны працэс узаемадзеяньня новай рэлігіі й трывалых паганскіх традыцыяў, афіцыйна была ўхвалена ў Полацку толькі ў пачатку XII ст., што надалей спрыяла ўзьнікненьню архаічных (pro paganus) формаў праваслаўя, якія й у XIX ст. спрыялі захаваньню паганскага зьместу ў фармальна ахрошчанай культуры Беларусі”
Лобач У. Да пытання аб хрышчэнні Полацкай Крыўі // “Беларусь у сістэме трансеўрапейскіх сувязей у I тыс. н. э.”. Тэзісы дакладаў і паведамленняў міжнароднай канферэнцыі, Мінск, 12-15 сакавіка 1996 г. Мн., 1996. С. 51.

Beje, ir Hendrikas Latvis, minėdamas Polocko politiką Livonijoje, priekaištauja Polocko kunigaikščiui, kad šiam rūpi tik duoklė, o į krikščionybės platinimą jis nekreipiąs dėmesio. Toks požiūris į religiją nelabai tinkamas krikščioniškam valdovui, tačiau kažkiek susišaukia su 100 metų vėliau pareikšta garsiąja Gedimino pozicija. Aišku, galima manyti, kad Hendrikas Latvis tiesiog bando apjuodinti priešą, bet visgi jo pateiktos žinios labai jau neblogai įsipaišo į Lobačiaus pateiktus duomenis.

Tad kas gi buvo LDK kūrimas – tiktai paprasčiausias užkariavimas ar visgi, labai daugeliu atvejų, savotiška šiaurės rekonkista. Ar faktoriai (čia turiu omenyje ne ordino invaziją), kuriems veikiant žemgaliai iš didelės neapykantos lietuviams apie kurią Henrikas Latvis praneša aprašydamas 1203-1208 įvykius, vėliau pereina į didelę draugystę, o pietų kuršiai (senasis šio krašto branduolys) 1260 Durbės mūšio lauke perėję į lietuvių pusę atkakliai užsispyrę išlaikė šią poziciją ir tapo karščiausiais žemaičiais, dėl kurių su lietuviais draugavo jotvingiai ir masiškai Lietuvon pasitraukė skalviai, nadruviai, bartai, pavįslio prūsai, neveikė ir rytuose, žemėse, kurias galima būtų sąlyginai pavadinti baltarusiškomis. Juk ir Livonijoje pirmasis lietuvių sąjungininku tapo pravoslavas ir buvęs Polocko vasalas (?) Gercikės kunigaikštis Visvaldis-Vsevolodas. Ir, jei spręsti pagal Henriko Latvio kroniką, sugyveno jis su lietuviais labai netgi neblogai. Kaip kažkurioje “Būtovės slėpinių” laidoje pastebėjo Gudavičius jei ne kryžiuočių įsiveržimas, tai Lietuvos valstybė būtų natūraliai apėmusi visą Prūsiją, Sūduvą, dabartinę Latviją (panašią mintį, atrodo, yra išsakęs ir Tomas). Gudavičius dar ta proga pridėjo maždaug aiškinimą, kad su panašiais (t.y. su baltais) daug lengviau susitarti. Kiek gi šis dalykas galiojo rytuose. Gal ir ten vyko panašus procesas (tiesa, apsunkintas vėlyvo lietuvių krikšto, turtingiausių bei labiausiai išvystytų žemių praradimo ar nusiaubimo karų su kryžiuočiais metu ir pan.). Bent jau sutapimų sakyčiau daugoka.

[ Post a Reply to This Message ]

Subject: Givenu tam kad tau padeciau


Author:
Marius
[ Edit | View ]

Date Posted: 08/ 8/04 11:53:42

Tu myli zmogu,bet jis taves nemyli,
Tu turi svajone,bet ji neissipildo,
Tu turi beda,bet niekaip negali jos iveikti.
Ir niekas negali tau siose bedose padeti,
Tai pabandykim sias problemas isspresti kartu.
(<a rel=nofollow target=_blank href="http://www10.brinkster.com/litukai/zenklas.jpg)">http://www10.brinkster.com/litukai/zenklas.jpg)</a>

[ Post a Reply to This Message ]

Subject: adsd


Author:
sadasd
[ Edit | View ]

Date Posted: 11/ 8/03 14:31:29

JUS LOHAJ!!!!!!!!!!!!

[ Post a Reply to This Message ]

Subject: visuomene


Author:
Paulius
[ Edit | View ]

Date Posted: 12/30/02 13:35:15

Sveiki sulauke griztancios Saulutes,
Idomiai paskaitinejau jusu nuomones. Tikiu, kad suklastota ar nuslepta musu praeitis, anksciau ar veliau, paaishkes. Apie istorija, prisipazinsiu, nenusimanau. Bet... pastebejau, kad istorikai nenusimano apie visuomenes sandara ir jos raida. Pvz. prilyginciau jei fizikai nesugebetu atlikti paprasciausiu arimetiniu veiksmu. Nors istorikams garbes nedaro, bet del tokios padeties kalti yra sociologai. Jei mano pastebejimas sudomino, placiau apie tai "Moksle ir Gyvenime" (2001, Nr.1) straipsnis "Socialiniai mokslai ir gyvenimas". Beje, savo nusimanyma galite lengvai pasitikrinti rasydami savoku apibrezimus sekantiems zodziams: asmuo, sheima, gimine, gentis, bendruomene, tauta, valstybe, minia, gauja, visuomene. Mielai perskaityciau jusu apibrezimus. Linkiu jums visiems tapti mokslininkai, tyrinetoju turime uztektinai.
Sekmes
Paulius

[ Post a Reply to This Message ]

Subject: Viena is diskusiju Ore


Author:
vikingas
[ Edit | View ]

Date Posted: 11/ 3/02 02:08:30

Sklaityti nuo galo (kaip ir visas istorijas:). Diskusija Ore phorume. Vidurnaktis. 30 % arba > visos diskusijos. Likusi dalis ore : <a rel=nofollow target=_blank href="http://phorum.ore.lt//index.php?f=1">http://phorum.ore.lt//index.php?f=1</a>

This message was sent from: ore_mental.
<http://phorum.ore.lt//read.php?f=16&i=27850&t=27837>
----------------------------------------------------------------

velniaZ,
paparciau,
zinau, kad tokie zmogai kaip jumi
nenori valdzion :) o juk kartaiZ gaila.

agree su tavim.
man tautos ir valstybes -
kulturos nesejai pirmiausia.

ir utilitarizmo motyvai cia nieko blogo -
imho, zymiai blogiau, kai net utilitarizmas slopinamas,
besivadovaujant istorijos pagrindu atsiradusiom emocijom =}

This message was sent from: ore_mental.
<http://phorum.ore.lt//read.php?f=16&i=27849&t=27837>
----------------------------------------------------------------

tam, kad skirtingos istorijos
vaidintu ish tikro svarbu vaidmeni,
reiktu ishkelti salyga,
kad daugelio kiekvienos valstybes piliechiu
daugelis poelgiu turetu griezhta ideologini pagrinda.

This message was sent from: ore_mental.
<http://phorum.ore.lt//read.php?f=16&i=27860&t=27837>
----------------------------------------------------------------


man taip pat
tautos konceptas
itartinas atrodo - kai jis virsta
agresyvios ideologijos pagrindu =}

nors po to pagalvoju, vis tiek klasifikuoti ir grupuoti -
zmogiska savybe, matyt, niekur nuo to nepabegsi.

ps.
tu apie europa, as apie rytus,
nevertheless, suprantu.

This message was sent from: ore_mental.
<http://phorum.ore.lt//read.php?f=16&i=27864&t=27837>
----------------------------------------------------------------

juk bet koks pradinis suskirstymas veda prie detalesnio,
shis savo ruozhtu dar toliau,
ir rezaultate vietoj zhmoniu turim
juodaodzhius,
kukluksklanininkus,
musulmomus ir yapius.

sad.

bet,
kaip Visinskis pasakytu,
"veiduok realybe".
shlamshtas ta jo realybe...

This message was sent from: ore_mental.
<http://phorum.ore.lt//read.php?f=16&i=27855&t=27837>
----------------------------------------------------------------

na taip,
bendravima slopinantis ideologiju poveikis
yra bene labiausiai veikiantis of them all.


pakanka prisiminti musishkius euroskeptikus.

velnias,
siaubingai negaliu pakest jokio ortodoksalumo ir fanatizmo.
nei tautiniu,
nei religiniu,
nei (kas mano nuomone, ish vis klaiku) ekonominiu
pagrindu.
chia ash - ortodoksas ir fanatikas :)


one human race!

p.s. Zverie, patikek, nenoretum pamatyt
kaip atrodytu mano Saules Valstybe
:P


This message was sent from: ore_mental.
<http://phorum.ore.lt//read.php?f=16&i=27852&t=27837>
----------------------------------------------------------------

tas ideologinis pagrindas-motyvas
nebutinai yra isisamonintas -
tasai siaip ir yra blogis.
This message was sent from: ore_mental.
<http://phorum.ore.lt//read.php?f=16&i=27848&t=27837>
----------------------------------------------------------------

paprasta:
patys konstruktyviausi santykiai ever - ekonominiai.
o kadangi pasaulis kiekviena diena vis naujai irodo,
kad kulturos dalis,
vadinama menu (pachia plachiausia imanoma prasme),
yra taipgi velnishkai utilitari,
tai minetu kaimyniu bendradarbiavimas galetu reikshtis praktishkai
visose
srityse,
ishskyrus ideologini tarpusavio supratima.

aishku,
piliechiai turetu ishkreipta
ir kiek nesveika pasaulio vaizda,
bet tai nevaidintu lemiamo vaidmens valstybiu
anei piliechiu gyvenimui.

This message was sent from: ore_mental.
<http://phorum.ore.lt//read.php?f=16&i=27846&t=27837>
----------------------------------------------------------------

zinau, kad tu pacifistiskai nusiteikeZ %)

nugaletojai - uhu,
bet imagine, koegzistuoja geografiskai
kelios valstybes.

valstybe A turi savo istorija apie save ir
apie kaimynine valstybe B

valstybe B turi savo istorija apie save ir
apie kaimynine valstybe A

ir sitos istorijos nesutampa visiskai.

klausimas: kaip imanomi kaimyniski santykiai
tarp valstybiu, kurios niekaip nesusiderina? =}

ps.
vikingai,
tavo page'e
nepadoriai lenda po 100 kartu
media playerio instaliacijos pasiulymas.
tas nera gerai.

pps.
bet paties page'o idea -
naudinga, dekavoju.


This message was sent from: ore_mental.
<http://phorum.ore.lt//read.php?f=16&i=27845&t=27837>
----------------------------------------------------------------

kam chia mushtis?

nesuriebinant ir nesudramatinant
gaivaus vakaro,
drysiu teigti,
kad orwelo distopijose akcentuojamas
istorijos kintamumas gali ir nebuti
toks jau neitiketinas...

galu gale, tai,
kad istorija rasho nugaletojai
ishlieka nepajudinamu faktu. :)

This message was sent from: ore_mental.
<http://phorum.ore.lt//read.php?f=16&i=27844&t=27837>
----------------------------------------------------------------

...bet zhmones kartais pateikia absoliuchiai teisinga pavyzdi
(kokia naturistine analogija. arba istorine :)
ir tariasi irode absoliuchiai neteisinga,
tachiau idealiai atitinkanti analogija,
teigini.


i mean, jei Vycka prastume zhemaichius kryzhiuochiams,
tuomet tai buvo pateisinama didzhiosios politikos motyvais.
dabar tai niekaip nebutu pateisinta.

suskystejom :)

This message was sent from: ore_mental.
<http://phorum.ore.lt//read.php?f=16&i=27843&t=27837>
----------------------------------------------------------------

ir isviZ istorija -
tai akcentu pasiskirstymo klausimas:
vienus saltinius nutyli, kitus isvieshini,
stai tau ir pagrindas tautos savimonei ugdyti =}

ps.
tik nemushkit is karto, velniaZ.
This message was sent from: ore_mental.
<http://phorum.ore.lt//read.php?f=16&i=27842&t=27837>
----------------------------------------------------------------

...idomu stebet,
kaip zmogai rekonstruoja savo istorija,
ir jos pagrindu pradeda spresti apie dabarti,
nepagalvoje, kad ju istorinis pagrindas - ju paciu konstruktas.
This message was sent from: ore_mental.
<http://phorum.ore.lt//read.php?f=16&i=27841&t=27837>
----------------------------------------------------------------


nereikia.
jau vien del to,
kad remiames dabartiniais istatymais ir normomis.
o kaip buvo tuomet - velnias zhino.
ir niekas niekada tiksliai nebesuzhinos. This message was sent from: ore_mental.
<http://phorum.ore.lt//read.php?f=16&i=27838&t=27837>
----------------------------------------------------------------

paskutini karta
kai diskutavau panasiu klausimu,
vos likau gyva...=}

[ Post a Reply to This Message ]

Subject: Aciu


Author:
vikingas
[ Edit | View ]

Date Posted: 10/31/02 18:23:48

Aciu uz atlaiduma ir dar karta atsiprasau uz nesusipratimus. Taika ir ramybe. Kokie palaimos zodziai ar ne taip?
Su pagarba,
Aivaras

[ Post a Reply to This Message ]

Subject: Taika ir ramybe


Author:
TangoWango
[ Edit | View ]

Date Posted: 10/31/02 18:09:58

Labas Aivarai,

Man tavo svetainė patinka, iš esmės manau ji yra labai naudinga. Kai gavau tavo laišką, apsilankiau ir visai teigiamai pasižiūrėjau, bet matai, poto, pasipylė kontra laiškai iš tų pačių lietuvių su pykčiu dėl spamo, ir tie laiškai keliavo į mano pašto dėžutę. Pagalvojau, kad gal čia
užjungei visus adresus į mailing listą ir tai buvo pykčio priežąstis. Šiaip iš esmės dėl tokios smulkmenos, gal neverta
pykti. Vienžo jei truputi pasikarščiavau, tai pamirškim, nes aš negalvoju nieko blogo apie tamsta. Vat kai būna grynai komerciniai laiškai, tada nervuoja, o čia istorija --labai geras dalykas. O tavo svetainę aš aplankysiu ir paskaitinėsiu. Taigi pamirškim tuos pykčius, -- taika ir ramybė.

:)

[ Post a Reply to This Message ]

Subject: apie si puslapi


Author:
Vikingas
[ Edit | View ]

Date Posted: 10/31/02 16:35:00

Si puslapi kuriau savo laisvalaikiu, tiesiog noredamas, kad kiek imanoma daugiau zmoniu suzinotu apie jau pamirsta Lietuvos istorija.
Galeciau jusu paklausti 193.219.139.5 na kodel jus visgi toks piktas?
Zinau metodas neetishkas, bet pasiulyk kitoki buda kaip informuoti zmones apie gerus dalykus ir etiskai internete?
Dar karta su pagarba
Aivaras

[ Post a Reply to This Message ]

Subject: Atsiprasau


Author:
vikingas
[ Edit | View ]

Date Posted: 10/31/02 16:27:53

Visu atsiprasau uz toki buda reklamuoti si web puslapi(site). Jeigu manote, kad ji reikia uzdaryti tai ir uzdarykite. Jei manote kad informacija tokiu budu pateikta yra kenksminga visiems, tai darykite kuo greiciau! Pykti nesiruosiu, nes zinau ant kiek pikti tautieciai. Todel paskubekite, uzdaryti si niekam nereikalinga kampeli. Dar karta atsiprasau visu lankytoju, kad pazeidziau ju garbe, laika ir pasto dezutes. Tiesa tai buvo paskutinis kartas, kai panaudojau tokias drastishkas priemones. Kagi, atsuprasahu. Su pagarba Aivaras - Vikingas.

[ Post a Reply to This Message ]

Subject: TU DAR PASIUNTINESI SAVO SPAMA LAMERI


Author:
tangowango
[ Edit | View ]

Date Posted: 10/29/02 13:02:40

TU DAR PASIUNTINESI SAVO SPAMA LAMERI TAI TAVO VISA SVETAINE PAKIBS, O PATS ILGAI NEGALESI IJUNGTI KOMPO

[ Post a Reply to This Message ]

Subject: Kaip klausti


Author:
Vikingas
[ Edit | View ]

Date Posted: 10/19/02 15:06:29

Jei siunciate zinute, puslapio virshutiniame deshiniajame kampe pamatysite: [ Contact Forum Admin ]-reishkia siuti maila man.[ Go back to main message index ]- sugryzti i pagrindini diskusiju langa [ Post a new message ] - issiusti nauja zinute. Galite taip pasirinkti ir emociju ikoneles.

[ Post a Reply to This Message ]

Subject: Pradzioje buvo zodis, o po to jau klausimai... .


Author:
Aivaras
[ Edit | View ]

Date Posted: 09/11/02 22:03:41

Sveiki, cia tik ivadinis zodis. Tikiuosi padesite palaikyti pokalbi, o ne monologa. Jei norite klausti -klauskite, jei norite ka pasakyti - sakykite. Vienu atveju jus rasite atsakyma (teisnga arba neteisinga:), kitu bendraminciu arba ...:) Taigi pradzioje buvo zodis (mintis) ir jis tapo regimu visiems ... .

Aivaras

[ Post a Reply to This Message ]
Replies:

Main index ] [ Archives: 1[2] ]


Post a message:
This forum requires an account to post.
[ Create Account ]
[ Login ]
[ Contact Forum Admin ]


Forum timezone: GMT+0
VF Version: 3.00b, ConfDB:
Before posting please read our privacy policy.
VoyForums(tm) is a Free Service from Voyager Info-Systems.
Copyright © 1998-2019 Voyager Info-Systems. All Rights Reserved.